Naujienos
Globėjų paieškos dirbtuvės baigėsi
Spalio 18 d. baigėme Globėjų paieškos dirbtuvių turą po 10 Lietuvos apskričių. Tai buvo ne tik žinių mainų, bet ir nuostabaus bendradarbiavimo pavyzdys. Dirbtuvių metu dalyviai dalinosi gerosiomis savo savivaldos praktikomis pritraukiant globėjus. Vyko įkvepiančios ir įtraukiančios diskusijos apie kiekvienos savivaldos individualumą bei iššūkius. Diskutuota apie būsimo naujo globėjo instituto atsiradimą - nuolatinį globotoją ir kaip jam pasiruošti. Dalyviai gilinosi į klausimą apie tai, kas verčia žmones prisiimti globos atsakomybę ir kokie veiksniai juos stabdo. Taip pat buvo ieškoma efektyviausių priemonių, kaip mažinti neigiamas visuomenės nuostatas, baimes globos atžvilgiu. Dirbtuvių pabaigoje kiekviena savivalda išsinešė po naują mintį, idėja, kurią bandys įgyvendinti praktiškai. Tai buvo ne tik atsakymų paieškos, bet ir kūrybiškumo procesas. Dėkojame dalyviams....
Nuo 1999 metų pirmą spalio mėn. penktadienį pasaulyje yra minima Tarptautinė šypsenos diena. Šypsena reiškia gerumą, nuoširdumą, gerus darbus ir gerus ketinimus. Paminėdami šią dieną visi turėtume padaryti po gerą darbą ir padėti nusišypsoti bent vienam žmogui. O kad žmogus šypsotųsi, būtų laimingas, pirmiausia jis turi būti saugus ir mylimas. Šeimoje, augdamas su mylinčiais tėvais, vaikas išmoksta mylėti, pasitikėti savimi, jį supančiu pasauliu ir kitais žmonėmis. Meilė ir atjauta kitam žmogui kyla iš jausmo, kad „aš esu mylimas“, tuomet norisi šiuo jausmu dalintis su kitais. Tačiau yra situacijų, kuomet vaikai negali augti su savo tėvais dėl jų priklausomybių, socialinių įgūdžių stokos ar kitų aplinkybių. Jei nėra artimųjų, galinčių pasirūpinti vaiku, kuomet jo auginti negali tėvai, vaikas patenka į globėjų šeimą arba vaikų globos instituciją. 2023 m. pradžioje – globos institucijose globojamų/rūpinamų vaikų skaičius buvo 1221. Kviečiu Jus žengti tą pirmą žingsnį gero darbo link. Darbo, kuris visam gyvenimui gali pakeisti Jūsų ir tėvų globos netekusio vaiko gyvenimą. Pirmiausia ką Jums reikia dėl to padaryti, tai kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių bei pateikti prašymą ir reikiamus dokumentus. Vėliau teks išklausyti mokymus būsimiesiems globėjams ar įtėviams ar budintiems globotojams bei gauti išvadą apie pasirengimą priimti vaiką. Nenusigąskite, tie mokymai labai pravartūs. Juose asmenys atvirai kalba apie tai, ką jie jaučia vienų ar kitų praktinių užduočių metu, atsako sau į daugelį klausimų, patys įsivertina, ar jie gali tapti globėjais, budinčiais globotojais ar įtėviais ir ar turi tam reikalingų žinių bei gebėjimų. Daugiau nei 20 metų dirbu rengdama ir globos procese lydėdama globėjus, įtėvius, budinčius globotojus bei vaikus, kuriems reikalinga globa. Aš darbe beveik kasdien susiduriu su iššūkiais, kurie kyla globėjų šeimose, man tenka matyti nesėkmingai susiklosčiusių globų, nes būna ir taip... Tačiau aš matau ir tai, kaip žmogiškas ryšys, rūpestis, atjauta keičia žmonių gyvenimus. Ir žinote, kiek kartų aš girdėjau vaikus sakant „kokia gera mano globėja“, „aš su globėjais pirmą kartą pamačiau jūrą“, „pažiūrėkite, Virginija, aš turiu savo kambarį“, „aš labai myliu savo mamą, bet gyventi noriu tik pas globėją“, “jei ne globėjai, tai gal net mokslų nebūčiau baigęs“, ir t.t. Šeimos, auginančios globoje vaiką, sako, kad jie visada turi ką apkabinti, priglausti ir mylėti, mokosi būti rūpestingesniais, kantresniais. Būnant su vaiku džiugina įvairios mažos smulkmenos, sustoja laikas ir pats nejučia šypsaisi. Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos atestuotas asmuo Virginija Virbalienė...
Seksualinio smurto prevencijos internete mokymai
Laba diena, dalinuosi kvietimu dalyvauti mokymuose: Vaikai ir jaunimas netrukus grįš į mokyklas ir universitetus. Kas trečias 12 - 16 m. amžiaus paauglys Lietuvoje yra susidūręs su seksualine prievarta internete. Todėl mes kviečiame žinių mėnesį pasitikti su naujomis žiniomis. Ribologija - vienintelė Lietuvoje ne pelno siekianti organizacija dirbanti išskirtinai su seksualinio smurto prevencija, kviečiam jus ir jūsų koleges/as dalyvauti mokymuose, kuriuose pristatysime seksualinio smurto internete temą ir konkrečias prevencijos priemones. Tema: Seksualinio smurto prevencija internete Datos: (pasirinkti vieną iš datų) rugsėjo 20 d.; 22 d.; 27 d. Vieta: Zoom Laikas: 9:00 - 12:00 val. Registracija: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSdgosOn55p2y9648CigjrBaXHam6Gl8JfcnwD2RW0Pi3u8-lQ/viewform Programa: prisegtuke Pažymėjimas: esant poreikiui bus išduodami elektroniniai pažymėjimai. Pagarbiai Eglė Vainoraitė – Rauktienė...
Su partneriais startuojame naujajame projekte!
Su parneriais startuojame naujajame projekte! Kartu, projekto laikotarpiu, vystysime ir skatinsime paslaugas efektyviai palaikančias globą šeimos aplinkoje ir sieksime, kad vaikai augtų mylinčioje šeimos aplinkoje. Projekto pavadinimas: ,,Paslaugų, skatinančių ir efektyviai palaikančių globą šeimos aplinkoje, vystymas”. Trumpas aprašymas: projekto tikslas – diegti ir vystyti paslaugas, kurios skatintų ir palaikytų vaikų globą šeimos aplinkoje, užtikrinant vaikų poreikius ir saugumą. Projekto laikotarpiu bus teikiamos bendruomeninės paslaugos tėvų globos netekusiems vaikams, įskaitant kūdikius. Siekiama užtikrinti vaikų teises turėti šeimą ir augti saugioje aplinkoje. Taip pat numatoma visų savivaldybių globos centrų specialistų kompetencijų kėlimas, globėjų ir įtėvių rengimo programos tobulinimas, teisės aktų pakeitimai tobulinant vaikų globos sistemą, tinklaveika, visuomenės švietimas ir viešieji ryšiai nacionaliniu ir savivaldybės lygiais, numatoma plėtoti budinčių globotojų institutą, bei įdiegti nuolatinių globotojų institutą. Projekto vykdytojas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Projekto partneriai: 66 globos centrai ir 60 savivaldybių. Projekto tikslinė grupė: likę be tėvų globos vaikai, kaip jie apibrėžti Socialinių paslaugų įstatyme, išskyrus vaikų globos institucijoje globojamus vaikus. Projekto siekiami rezultatai: · Institucinės globos pertvarkos tikslinių grupių asmenys, gavę bendruomenines paslaugas – 2 904 vaikai; · Institucinės globos pertvarkos tikslinių grupių asmenų, palankiai vertinančių gaunamų paslaugų kokybę, dalis – 95 proc. Projekto pradžia: 2023-07-01 Bendros visam projektui ir visiems partneriams skirtos lėšos: 15 046 600,00 Eur. Projektas finansuojamas 2021–2027 metų ES investicijų programos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis....
Vaikų globos savaitės proga atrakinta geležinė širdis – instaliacija, primenanti, kad kiekviena širdis yra mylinti, tik svarbu ją atverti. Nors daugiau nei pusė šalies gyventojų sako, kad jų gyvenimą labiausiai įprasmina šeima, tik 25 proc. yra pagalvoję apie globą ar įvaikinimą, rodo globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ kartu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba inicijuota reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. „Mūsų visuomenė tampa vis labiau pasirengusia priimti be tėvų globos likusius vaikus, dalintis su jais savo meile ir namų šiluma – tai rodo mažėjantis institucijose globojamų vaikų skaičius. Vis tik šiuo metu dar 1 206 vaikai, daugiausia vyresnio amžiaus, gyvena institucinėje globoje ir laukia žmonių, kurie priims juos į savo šeimą. Šių metų globos savaitės simbolis – geležinė širdis – kviečia mus mylėti ir atverti savo širdis globojamiems vaikams, suteikti jiems namus ir šilumą. Tad kviečiu visus dar kartą prisiminti, ką reiškia turėti šeimą, ką reiškia augti apsuptam artimųjų dėmesio ir apsvarstyti galimybę suteikti šį jausmą vaikams netekusiems tėvų“ – sako Ilma Skuodienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė. 64 proc. šalies gyventojų, gyvenimą labiausiai įprasmina šeima. Dažniausiai taip atsakiusieji – vyresni nei 35 metų, turintys aukštesnį išsilavinimą. Kiti respondentai nurodė, kad jų gyvenimą labiausiai įprasmina veikla, kelionės draugai, materialiosios vertybės ar kiti dalykai. Visgi svarsčiusiųjų apie globą – net kas ketvirtas: 2 proc. respondentų ne tik apie tai mąsto, bet ir globoja ar yra įvaikinę, o 23 proc. – yra pagalvoję apie galimybę tapti globėjais rodo naujausia apklausa. Tai, jog susilaukė biologinių vaikų – dažniausiai apklaustųjų (36 proc.) nurodyta priežastis, kodėl nėra susimąstę apie globą ar įvaikinimą, rodo apklausos rezultatai. Dar penktadalis baiminasi, kad gali būti sudėtinga užmegzti artimą ryšį su vaiku. Dar 13 proc. mano, kad vaikai, netekę tėvų globos, gali turėti elgesio ar raidos sunkumų, kuriems globėjai nebus tinkamai pasirengę. ...
Į Lietuvą po 10 metų sugrįžusi Vaičiulių šeima augina 6 vaikus: keturi iš jų – globotiniai
Su dviem biologiniais vaikais iš emigracijos grįžę Jolanta ir Gintaras Vaičiuliai šiuo metu globoja keturis vaikus. Visgi iš aplinkinių dėl to yra sulaukę ir kandžių replikų. „Ne kartą girdėjome įžūlius komentarus, kai sugrįžę su dvylikamečiu sūnumi ir kūdikėliu ant rankų laikui bėgant į globą priėmėme dar keturis vaikus. Mus sarkastiškai vadindavo verslininkais“, – prisimena globėja Jolanta Vaičiulienė. Tačiau šeimai buvo nė motais aplinkinių kalbos. Žinojo, jog elgiasi teisingai, nes taip jiems liepė širdis. Šeima dar Norvegijoje susilaukusi antrojo sūnaus po dešimties metų emigracijoje grįžo į gimtinę. Moteris užsirašė į globėjų kursus, mat jau seniai norėjo globoti vaiką. „Dar prieš vestuves buvau vyrui papasakojusi apie savo norą globoti vaikus. Sugrįžusi į Lietuvą ir baigusi kursus tapau budinti globotoja. Laikui bėgant į laikiną globą paėmėme vos trijų mėnesių mergaitę. Dabar ji – mūsų šeimos dalis, – pasakoja J. Vaičiulienė prieš globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ kartu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuojamą globos savaitę, kuri vyks nuo birželio 26 dienos. – Trims vaikams augant šeimoje, į globą priėmėme dar du globotinius – brolį ir sesę. Kai jie atkeliavo į mūsų šeimą, berniukui buvo 15, o mergaitei – 10 metų. Daug ką gąsdina paauglių paėmimas į globą, bet mūsų šeimos – tikrai ne. Neilgai trukus supratome, kad esame jau septynių asmenų šeima.“ Du biologinius ir tris globojamus vaikus auginanti šeima dabar į laikiną globą yra priėmusi ir šešiametį. Jis – vienmetis su dar Norvegijoje gimusiu Jolantos ir Gintaro sūnumi. Visgi iš pradžių globėja išgirsdavo ir neigiamų komentarų, neva viską daro tik dėl pinigų: „Žmonės turi įvairių nusistatymų. Išgirsdavome komentarų, kad vaikus globojame dėl gaunamų išmokų. Tuomet žmonių paklausdavau – o kodėl patys nesiryžtate globoti ir pasižiūrėti, koks tai verslas. Dabar į komentarus tiesiog nekreipiu dėmesio.“ ...
Ilgus metus pažinota mergaitė tapo nauja šeimos nare
„Danielą pažinojome dar nuo mažų dienų. Anksčiau ji mūsų namuose buvo svečias, dabar be jos neįsivaizduojame nė dienos. Ji mūsų šeimos dalis“, – pasakoja trylikametę paauglę globojantys Daiva ir Romas Varnos. Du biologinius sūnus auginanti šeima pripažįsta, kad mintis apie globą nebuvo svetima ilgą laiką. Tačiau sužinojus, kad gerai pažįstamai mergaitei reikalinga globa, sprendimui priimti pakako trijų dienų, rašoma globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ pranešime žiniasklaidai. Daiva ir Romas su Daniela susipažino dar tuomet, kai mergaitei buvo septyneri. Ji dažnai lankydavosi pas kaimynystėje gyvenančius dėdę ir tetą. Tų apsilankymų metu Daniela beveik visuomet užsukdavo ir į Daivos bei Romo namus, kur leisdavo laiką kartu su jaunesniuoju poros sūnumi. Danielai praradus tėtį, o mamai atsiradus sunkumų rūpintis dukra, mergaitė persikraustė pas dėdę ir tetą, pasakoja D. ir R. Varnos. „Su Danielos dėde ir teta esame pažįstami jau seniai. Žinojome, kad mergaitę jie globoja laikinai. Todėl globos terminui artėjant prie pabaigos susimąstėme. Mat buvo du keliai: ieškomi nauji globėjai arba Daniela persikelia gyventi į globos centrą. Kadangi mergaitę gerai pažinojome nuo mažens, greitai priėmėme sprendimą dėl globos. Mintis apie tai manęs neapleido tris dienas, o kai apie tai pagaliau pasakiau vyrui, jis sutiko akimirksniu“, – pasakoja D. Mažvilaitė-Varnienė. ranešus žinią Danielai, jai kilo gana netikėtas klausimas, prisimena globėja: „Pirmiausia mergaitė norėjo žinoti, kiek ilgai pas mus gyvens. Mat jai atrodė, kad tai – tik dar viena stotelė. Labai stengėmės parodyti, kad tai – ilgalaikiai namai. Pasiūlėme Danielai pačiai išsirinkti naujus baldus, kad ji galėtų susikurti sau patinkantį kambarį. Tai šiek tiek padėjo pralaužti ledus.“ Viskas, kas nauja, prilygsta taisyklėms Gyvenimas pasikeitė visai šeimai, ypač vaikams, sako Romas Varna: „Du sūnūs buvo įpratę būti dviese, tačiau atsikrausčius Danielai, į vaikinų draugiją įsijungė mergaitė. Vyresnysis sūnus studijuoja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, todėl su Daniela susitinka rečiau. Jaunesnysis yra Danielos bendraamžis, todėl dabar juokaujame, jog turime dvynukus, kuriuos skiria vos keli mėnesiai.“ Visgi, ko gero, daugiausiai pokyčių teko Danielai. Mat praleidusi naujuose namuose pirmąsias dienas Daniela įvertino, jog juose labai daug taisyklių, dėl kurių ji kartais nežino, kaip turėtų elgtis, prisimena globėjai. „Iš pradžių buvo labai keista, net nesupratome, apie kokias taisykles ji kalba. Tačiau išsikalbėjome ir išsiaiškinome, kad Daniela viską, kas jai yra nauja, vadina būtent taip. Net ir tokie prašymai, kaip pasikloti lovą rytais, susidėti kuprinę vakare ar tiesiog informuoti mus apie savo buvimo vietą, jai buvo naujos taisyklės, nes to ji anksčiau nebuvo prašoma, – pasakoja R. Varna. – Žinoma, buvo ir keletas sunkumų. Tačiau su Daniela lygiai taip pat kaip ir su sūnumis kalbėjomės apie viską: ką daryti galima, ko ne, kaip elgtis su pinigais, kodėl negalime leisti ir pirkti vaikams viską, ko jie užsimano. Pavyzdžiui, Daniela užsiminė, kad jai reikėtų naujesnio, geresnio kompiuterio. Mes su tuo sutikome su sąlyga, kad už dalį sumos ji pati išsimokės iš savo sutaupytų dienpinigių. Keldami tokias sąlygas visiems: tiek vaikinams, tiek Danielai, mokome juos ir finansinio raštingumo.“ Ryšys užsimezgė per kelias savaites Nors buvo neramu, kaip Danielai seksis apsiprasti naujuose namuose, prireikė vos dviejų savaičių, kad šeimos ryšys sustiprėtų. „Kai viską aptarėme ir išsiaiškinome, visiems tapo paprasčiau sutarti. Dabar pastebime, kad Daniela vis dažniau pati ateina papasakoti apie savo dieną, parašo net ir mielesnių, lengvesnių žinučių, pajuokauja. Gal tai ir atrodo smulkmenos, tačiau anksčiau tokių veiksmų net nesitikėjome. Be to, visi drauge net turime bendrą pomėgį – konstruojame modeliukus“, – apie glaudesnį ryšį su globotine pasakoja R. Varna. „Pastaruoju metu net ir mergaitės mokytoja minėjo, jog Daniela mokykloje atrodo daug ramesnė, atsipalaidavusi, laisviau bendrauja su kitais. Tokius komentarus priimame kaip paskatinimą ir toliau judėti ta pačia linkme – drąsinti Danielą būti savimi ir leisti jai jausti, kad yra šeimos dalis“, – priduria D. Mažvilaitė-Varnienė....
Dviejų vaikų mama, tapytoja R.Laučkienė tapo dar keturių vaikų globėja: „Viską pakeitė sapnas“
„Pirmąją globotinę aš nuolat sapnavau. Tai buvo ženklas iš aukščiau, negalėjau jo ignoruoti. Kai kurie į mane žiūrėjo kaip per padidinamąjį stiklą. Mat esu menininkė ir tarsi nesuprantu, ką darau“, – pasakoja šešių vaikų – dviejų biologinių ir keturių globojamų – mama globėja Renata Laučkienė. Panevėžietė, paėmusi į globą pirmąją mergaitę Kristiną, numojo ranka į aplinkinių nusistatymus, kadangi Renatai svarbiausia yra motiniška nuojauta. Todėl jos vedama savo šeimą papildė dar keliais globotiniais. „Mūsų pačių vaikai namus paliko būdami vos ketvirtokai. Sūnus ir dukra nuo pat pirmų klasių grojo smuikais. Jų gabumus pastebėjo mokytojai, vos ketvirtokus abu juos pakvietė mokytis Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Tai buvo didelis įvertinimas mūsų šeimai, tačiau tai reiškė, kad teks išsiskirti – vaikai, nors dar yra tik pradinukai, iš Panevėžio turės keltis į Vilnių. Dažnai lankiau savo mažuosius muzikantus sostinėje, tačiau grįžusi namo nerasdavau sau vietos, – pasakoja R.Laučkienė besiruošdama minėti globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ organizuojamą globos savaitę, kuri vyks nuo birželio 26 dienos. – Nėra ko slėpti, jaučiausi vieniša, namuose – tuščia. Todėl vieną dieną nusprendžiau apsilankyti Panevėžyje esančiuose vaikų globos namuose. Vaikai mane pakerėjo taip, kad net ėmiau juos sapnuoti.“ Pirmoji globotinė – iš sapno Anot moters, sapnuose ji būdavo tarp vaikų, o dažniausiai save matydavo ant rankų sūpuojant mergaitę: „Maniau, kad tai tik sapnas, tačiau vieną dieną globos namuose aš tiesiog negalėjau patikėti tuo, ką matau. Sutikau 4 metų mergaitę vardu Kristina. Ji buvo tarsi vaikelis iš mano sapnų. Darbuotojos mane įspėjo, kad mergaitė nėra lengvo būdo, tačiau man buvo nė motais. Žinojau, kad Kristina vyks namo su manimi.“ Kristinai atvykus į naujuosius namus, moters ir jos vyro gyvenimas pasikeitė. Šeima džiaugėsi ne tik pilnesniais namais, bet ir tuo, kad mergaitė greitai priprato prie naujos aplinkos. Visgi Renata su vyru turėjo atsakyti ir į nepatogius klausimus. „Mokykloje iš bendraklasių mergaitė sulaukdavo komentarų, kad mes nesame jos tikrieji tėvai. Todėl Kristina vieną dieną grįžusi po pamokų uždavė šį klausimą ir mums. Viena vertus, toks klausimas gali sutrikdyti, tačiau tokioje situacijoje svarbiausia – atvirumas. Juolab, aš puikiai supratau, kad Kristina labai gerai pamena dieną, kai ją pasiėmėme iš globos namų. Supratau ir tai, kad šį klausimą ji uždavė tam, kad išgirstų patvirtinimą, jog taip būna ir įsivaikinti yra normalu“, – pokalbį su pirmąja į šeimą iš globos namų atvykusia mergaite prisimena R.Laučkienė. Pirmąją mergaitę susapnavau, o paskui negalėjau nustoti galvoti apie globos įstaigose augančius vaikus, sako R.Laučkienė. Taip šeimą papildė dar trys mergaitės: Miglė, jos sesuo Gabija ir Gintarė. Pirmosios buvo dar visai mažytės, o Gintarė – paauglė. Visos jos buvo labai skirtingos, prisimena globėja: „Miglė ir Gabija buvo labai triukšmingos, itin aktyvios ir dažnai net sunkiai suvaldomos. Vyresnėlė – priešingai. Ji buvo užsidariusi, mažai kalbėjo, buvo sunku įskaityti jos emocijas, jausmus. Tačiau kalbėjimas, individualus priėjimas prie kiekvienos ir kantrybė padėjo susidraugauti.“ ...