Naujienos
NUO LIEPOS 1 d. – NAUJA GLOBOS FORMA
Nuo liepos 1 d. Lietuvos globos sistemoje pradės veikti nuolatinio globotojo institutas, kuriuo siekiama, kad kuo daugiau vaikų, likusių be tėvų globos, augtų šeimose. Nuolatinis globotojas gaus atlygį ir galės globoti ypatingus vaikus, kurie susiduria su didžiausiais iššūkiais ir dažnai lieka gyventi bendruomeniniuose vaikų globos namuose: Vaikus, turinčius nesėkmingos gobos ar įvaikinimo patirtį; Vyresnius nei 10 metų amžiaus vaikus; Vaikus, turinčius du ir daugiau brolius, seseris; Vaikus, turinčius nepilnametį tėva, motiną; Vaikus, turinčius sunkiai išgydomus, nepagydomus raidos ar psichikos sutrikimus; Vaikus, turinčius funkcionavimo sunkumų. Vaikas (-ai) užaugs pas nuolatinį globotoją iki kol sueis pilnametystė. Norintys tapti nuolatiniais globotojais privalės turėti bent vienerių metų vaikų globos patirtį. Susidomėjote? Kreipkitės į savo miesto globos centrą https://globoscentrai.lt/contacts ...
Pasimatuok sparnus. Tokiu šūkiu birželio 25-29 dienomis visose Lietuvos savivaldybėse minima Vaikų globos savaitė. Šių metu pagrindinis simbolis – sparnai, simbolizuojantys ne tik galimybę skristi, bet ir augti žmogui kaip asmenybei. Specialiai Vaikų globos savaitei drabužių dizainerė Agnė Kuzmickaitė sukūrė ypatingą 3,5 m aukščio sparnų skulptūrinį objektą, kuris iki birželio 27 d. bus eksponuojamas Vilniaus Lukiškių aikštėje, vėliau – Druskininkų mieste, rašoma organizatorių pranešime žiniasklaidai. Lukiškių aikštėje – dviejų drugelių apkabinimas Sparnų simbolika Vaikų globos savaitės metu bus sutinkama Lietuvos miestų aikštėse, kitose viešose erdvėse. Vilniaus Lukiškių aikštę papuoš unikalus drabužių dizainerės A. Kuzmickaitės sparnų skulptūrinis objektas. „Žinojau, jog šių metų šūkis yra „Pasimatuok sparnus“, o sparnai yra neatsiejama vieno iš mano kūrybos simbolių – drugelio – dalis. Norėjosi perteikti globą – kaip dviejų suaugusiųjų žmonių sukuriamą, nors ir laikiną, bet saugią erdvę trečiajam – vaikui. Taip gimė idėja sujungti du drugelius, kurių viduryje atsistojęs žmogus gali pasijausti tarsi apkabintas, ne vienišas, lyg namelyje, „globojamas“. Kadangi drugelio simbolis siejasi su lengvumu, skrydžiu, nesinorėjo vizualiai sunkaus objekto, todėl pasirinkau veidrodinį paviršių. Idėją techniškai įgyvendinti padėjo menininkai Rytis Urbanskas ir Jurgis Paškevičius“, – pasakoja pirmą kartą tokio mastelio projektą įgyvendinusi A. Kuzmickaitė. Drabužių dizainerė prisipažįsta, kad tiesiogiai su vaikų globa nėra susidūrusi, nors yra apie ją ne kartą pagalvojusi. „Su globa plačiau susipažinau kalbėdamasi su menininku A. Gatavecku, su kuriuo kartu mokėmės Vilniaus dailės akademijoje. Jo ir jo brolio istorija įkvepianti. Suprantu, kokia neįkainojama dovana vaikui gali tapti reikiamu momentu parodytas rūpestis, dėmesys bei supratimas. Mano nuomone, Lietuvoje daug žmonių jaučia poreikį tėvystei, bet visiems gyvenimas susiklosto skirtingai, tad galima pagalvoti – galbūt savyje esantį poreikį kažkuo rūpintis galima išreikšti tampant globėju“, – teigia A. Kuzmickaitė. Sparnų skulptūros kūrėjos nuomone, žmonėms svarbu suteikti kuo daugiau informacijos apie globą, kaip praktiškai tapti globėju ir tai galbūt kam nors išsklaidytų baimes ir stereotipus bei paskatintų pagalvoti apie šį daug prasmės suteikiantį poelgį. Nėra svetimų vaikų, tik tie, kuriems reikia šilumos ir namų Vaikų globos savaitės pristatyme Vilniuje dalyvavusi Eglė Vaitkevičienė vaikus globoja jau 18 metų ir į savarankišką gyvenimą išleido 15 vaikų. Šiuo metu Zarasuose su vyru gyvenančios Eglės šeimoje – penki nepilnamečiai, o dar penki 18-mečiai ruošiasi kelti sparnus. Pasak E. Vaitkevičienės, kalbėdami, skleisdami žinią apie globą, mes griauname mitus ir įsitikinimus. „Kartu kuriame bendruomenę, kurioje galima rasti palaikymą ir siunčiame žinutę visuomenei, kad vaikai yra vaikai. Nėra svetimų vaikų, yra tik tie, kurių dar nepažįstame ir kuriems, galbūt, labai reikia mūsų laiko, širdies ir namų“, – sako E. Vaitkevičienė. Globėja tapti ją turbūt labiausiai paskatino vidinis teisingumo jausmas. „Manau, kad kiekvienas vaikas turi turėti šeimą ir kažkam priklausyti. Globa labai augina – praplečia tolerancijos ir galimybių ribas, leidžia pakeisti pasaulį, net jei ir vieno žmogaus, tai yra prasminga ir svaru“, – neabejoja vaikų globos ambasadorė. Atlikėjas ir renginių vedėjas Giedrius Leškevičius prisimena, kad su vaikais, kuriems dėl vienokių ar kitokių priežasčių reikia globos, rimčiau pirmą kartą susitiko prieš keliolika metų. Tąkart jį koncertuoti pakvietė tuometiniai Alytaus vaikų globos namai. „Iki šiol atsimenu degančias noru bendrauti tų vaikų akis, tas rankas, kurias savaime norisi imti ir laikyti, taip perduodant dalį savo šilumos, kurios jiems taip reikia! Todėl, kai mano buvusi tikybos mokytoja Rasa pakvietė tapti globos ambasadoriumi – iš karto sutikau. Turiu ir noro, ir galimybių prisidėti, skleisdamas žinią apie globą ir jos naudą, – sako G. Leškevičius. – Apie globą svarbu kalbėti pirmiausiai tam, kad išsklaidytume mitus apie vaikus, kurių neaugina biologiniai tėvai.“ G. Leškevičiui sparnai – laisvės simbolis. Ant jo, tik laisvas nuo stereotipų žmogus gali augti. Tas vaikas, kurio aplinka nemenkins, stereotipiškai mąstydama apie tai, kodėl jis auga ne šeimoje, neabejotinai jausis laisviau, mąstys plačiau, pažins ir pasieks daugiau. Kviečia žmones atverti savo širdis ir namų duris Pasak Ilmos Skuodienės, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės, mūsų visų – tiek vaiko teisių gynėjų, tiek globos srityje dirbančių partnerių – kelerių metų nuoseklus ir nepaprastai svarbus darbas, kuriuo skleidžiame žinią visuomenei apie globos prasmę bei kviečiame žmones atverti savo širdis ir namų duris tėvų globos netekusiems vaikams, jau leidžia džiaugtis pozityviais pokyčiais. „Gera stebėti kasmet didėjantį šeimoje globojamų vaikų skaičių, kuris liudija, jog mes tampame vis jautresni globojamo vaiko kasdienybei ir ateičiai, esame pasiruošę jį priimti ir dalintis tuo, kas mums brangiausia, o svarbiausia, vis atviriau ir garsiau pasakojame savo sėkmės istorijas, kurios įkvepia kitus ir skatina rinktis globėjo kelią. Tad šią ypatingą globos savaitę – tarp vykstančių renginių, susitikimų, pokalbių – kviečiu nuoširdžiai padėkoti tiek esamiems globėjams, tiek pastebėti ir padrąsinti tuos žmones, kurie vis dar svarsto galimybę įgyvendinti vieną prasmingiausių veiklų bei išpildyti bent vieno vaiko gyvenimo svajonę – atrasti savo šeimą“, – sako I. Skuodienė. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Vilmos Augienės, vaikų globa Lietuvoje žengia labai didelius žingsnius, reformuojasi, kinta. „Džiaugiuosi, kad dauguma tėvų globos netekusių vaikų globojama šeimose ar šeimynose. Tai yra mūsų valstybės pasiekimas. Dar visai neseniai turėjome kitokią sistemą, kurioje dominavo institucijos, o globa šeimoje buvo apipinta mitais. Mūsų tikslas – toliau mažinti mitus, kalbėti apie globą ir dėkoti globėjams. Ši savaitė tegul būna skirta sparnų matavimui, minčių puoselėjimui apie prasmingą veiklą, ryžtui pabandyti ir suteikti sparnus ir namus vaikams, kuriems to reikia“, – sako V. Augienė. Gegužės pabaigoje daugiau nei 5000 vaikų, netekusių tėvų globos, augo šeimos aplinkoje, t.y. daugiau nei 3700 globėjų (rūpintojų) ir budinčių globotojų šeimose, šeimynose. Tiesa, vis dar 1181 gyveno globos institucijose. Skaičiuojama, kad kasdien Lietuvoje 6 vaikams reikalingi budintys globotojai ar globėjai. Pasak Rugilės Ladauskienės, globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ vadovės, Vaikų globos savaitės renginiai, susitikimai, seminarai, meninės instaliacijos – puiki galimybė kalbėti apie vaikų globą, griauti sklandančius mitus, priminti apie prasmę globoti. „Džiugu, kad visuomenė tampa atviresnė, globos tema nebėra tabu, mažėja ir tėvų globos netekusių vaikų skaičius. Dabar sunku surasti šeimą, kuri artimoje ar tolimoje aplinkoje nebūtų susijusi su globa. Nors požiūris į globą palyginus dabartį ir prieš 10 metų kardinaliai pasikeitė, deja, globėjų vis dar trūksta. Neabejoju, kad globa gali suteikti sparnus tiek globėjams augti ir subręsti kaip asmenybėms, tiek tėvų globos netekusiems vaikams įgauti pasitikėjimo, drąsos ir meilės gyvenimo kelyje“, – sako R. Ladauskienė. Vaikų globos ekspertės teigimu, šių metų šūkis „Pasimatuok sparnus“ nurodo ir tai, kad nei vienas vaikas nėra per didelis ir niekada nėra per vėlu globoti. Visose savivaldybėse bus statomi, piešiami, lipdomi, kabinami įvairūs sparnai ir žmonės kviečiami įsitraukti į iniciatyvą. Nuo liepos 1 d. – nauja globos forma Pasak R. Ladauskienės, nuo liepos 1 d. Lietuvos globos sistemoje pradės veikti Nuolatinio globotojo institutas, kuriuo siekiama, kad kuo daugiau vaikų, likusių be tėvų globos, augtų šeimose. „Tai nauja globos forma, kai globėjas gaus atlygį ir galės globoti ypatingus vaikus – tuos, kurie susiduria su didžiausiais iššūkiais ir dažnai lieka gyventi bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Į šią grupę pateks vaikai, kuriems reikia daugiau dėmesio, laiko, pagalbos – vaikai, turintys nesėkmingą globos ar įvaikinimo patirtį, sunkiai išgydomų ar nepagydomų raidos ar psichikos sutrikimų, turintys daugiau nei tris brolius ar seseris, vaikai vyresni nei 10 metų, nepilnamečiai su gimusiais kūdikiais. Vaikas užaugs pas nuolatinį globotoją iki kol jam „užaugs sparnai“, sueis pilnametystė ir jis pradės savarankišką gyvenimą“, – pasakoja R. Ladauskienė. Į globojančių šeimų festivalį Druskininkuose kviečiami visi norintys Vaikų globos savaitės pabaigoje, birželio 29 d., visos Lietuvos globėjai „suskris“ pailsėti ir pabendrauti su bendraminčiais į globojančių šeimų festivalį „Vaikai yra vaikai“ Druskininkuose. Čia iš kiekvienos Lietuvos savivaldybės atvyks globos centrai, globėjai, kurie papasakos apie savo veiklą ir kvies sužinoti daugiau apie globą. Šiemet festivalis atviras – jis vyks Druskininkų aerodrome, šeštadienį nuo 12 iki 16 val., kur laukiami visi norintys kartu su vaikų globos bendruomene pasidžiaugti prasminga veikla ir linksmai praleisti laiką unikaliame globojančių šeimų festivalyje. Be to, ten bus galimybė nusifotografuoti ir prie A. Kuzmickaitės sukurtos sparnų skulptūros, kuri atkeliaus iš Vilniaus – ji visą vasarą bus eksponuojama Druskininkuose. Tuo tarpu Druskininkams pagrindinį globojančių šeimų festivalio simbolį – sparnus – kuria M. K. Čiurlionio meno mokykla. Tai bus fėjos sparnai – lengvi, plazdantys vėjyje, subtilių spalvų, žėrintys, lengvi. „Fėjos sparnus galėsite pamatyti ne tik festivalio metu, bet visą Vaikų globos savaitę pačioje kurorto širdyje, Pramogų aikštėje. Norime, kad kuo daugiau druskininkiečių ir svečių galėtų prie jų nusifotografuoti ir pamatyti šio simbolio nešamą žinutę apie globą“, – teigia Druskininkų savivaldybės Turizmo, komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėja Vaiva Žagunienė. Globojančio festivalio metu laukia daug įvairių veiklų: magijos teatro „DiArchy“ magiškos akimirkos su globos ambasadore Diana Gaičiūnaite-Dirme, Dainoto Varno, Liepos Mondeikaitės ir DJ Jovani pasirodymai. Šventės dalyvių lauks putų šou, vandens batutai, gigantiški kamuoliai baseine, futbolas putose, linksmieji kojūkininkai, gigantiškasis muilo burbulų dėdė, o šokių studija „Dosado“ visus pakvies į masinį šokį kartu su Druskininkų muzikiniu fontanu. Pasak V. Žagunienės, Druskininkuose niekada nebuvo vaikų namų – net tada, kai visos kitos savivaldybės turėjo tokias įstaigas, mes siekėme, kad vaikai, negalintys augti savo šeimose, būtų globojami artimųjų, giminaičių ar kitose šeimose. „Nuolatinis nuoširdus darbas su biologiniais tėvais, jų artimaisiais, pagalba jiems sprendžiant iškilusias šeimynines problemas, dažnai padėdavo sumažinti be tėvų globos likusių vaikų skaičių. Kitais atvejais, kartu su vaiko teisių specialistais visuomet stengėmės, kad vaikas liktų gyventi mūsų bendruomenėje, ieškojome globėjų artimųjų rate, teikėme jiems reikalingą informaciją ir įvairią paramą. Džiaugiamės, kad apie globos tema imama kalbėti garsiai, atvirai, kad galime prie to prisidėti, o šiais metais – ir būti ta vieta, kur susiburs visos vaikus globojančios šeimos“, – sako Druskininkų savivaldybės Turizmo, komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėja. ...
Keturis globotinius į gausią šeimą priėmę jurbarbiškiai: dabar gyvenimas dar prasmingesnis
Keturis globotinius į gausią šeimą priėmę jurbarbiškiai: dabar gyvenimas dar prasmingesnis „Manau, kad globai reikia subręsti. Turi sutvirtėti viduje, įsišaknyti, kad galėtumei pasidalinti vaisiais su kitais“, – sako Vilija Čekaitienė. Jurbarko rajone, vaizdingoje vietovėje, netoliese Panemunės pilies, gyvenančioje šeimoje šiuo metu keturi globotiniai – dvi sesės ir du broliai, o taip pat kartu auga ir trys biologiniai vaikai. Šiemet birželio 25-29 dienomis Lietuvoje bus minima Vaikų globos savaitė. Likus savaitei iki visose Lietuvos savivaldybėse vyksiančių renginių, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir globos centrus vienijantis tinklas „Vaikai yra vaikai“ dalinasi įkvepiančiomis globėjų ir globotinių istorijomis. Vienam augti liūdna Vilija atvira – noras globoti jai buvo nuo pat vaikystės. Globėjos mama buvo našlaitė ir nuolat sakydavo, kaip liūdna jai augti vienai. Vilijos močiutė pokario metais užaugino 19 nebiologinių vaikų. „Mano atmintyje nuo vaikystės likę prisiminimai, kad įprasta prižiūrėti daug vaikų. Be to, su dabartiniu vyru esame viešviliečiai, vaikystėje draugaudavome su bendraamžiais iš vaikų namų. Girdėdavome, kaip jiems trūksta šeimos šilumos ir apie ją svajoja. Tad apsupti vaikystės prisiminimų natūraliai apsisprendėme globoti“, – pasakoja Vilija. Pabaigę globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) programos kursus Vilija su vyru tapo budinčiais globotojais. Neužilgo, Velykų naktį, po globotinių šeimą ištikusios krizės, atkeliavo pirma mergaitė, o po kelių dienų ir jos sesė, kurioms dabar dvylika ir devyneri. Po pusantrų metų teko apsispręsti ir dėl jų nuolatinės globos. „Laikas bėgo, o globa tęsėsi. Mergaitės tapo mylimomis šeimos narėmis. Kai namuose vaikšto žmonės ir nelaikai jų svečiais, norėjome su jomis pasilikti. Iš budinčių globotojų tapome nuolatiniais globėjais, – pasakoja Vilija. – O broliukų negalėjome palikti bendruomeniniuose namuose. Kai su sesėmis nuvažiuodavome jų aplankyti, broliai vis prašydavo važiuoti kartu, vieni prie kitų labai prisirišome. Mačiau kiek jiems skausmo tenka iškęsti, kai reikia išsiskirti su sesėmis. Berniukai pametinukai, kaip dvynukai, net ūgis panašus. Taip po pokalbio su vyru nusprendėme tapti dar gausesne šeima.“ Džiugina rytinis žvirblynas Dabar trys beveik vienmetės mergaitės kone geriausios draugės – mažiausioji globotinė lanko cirko užsiėmimus, o vyresnioji globotinė ir jauniausioji Vilijos dukra – šokio choreografiją. Visi trys berniukai – 13-metis Vilijos sūnus ir 10-metis bei 11-metis globotiniai – kartu keliauja į dziudo treniruotes. Vienintelė vyriausioji globėjos 16-metė dukra turi kitus užklasinius pomėgius. „Juokauju, kad rytais pas mus žvirblynas. Visi tik čirškia, kas ką dedasi į mokyklą – vieni nešasi pietus dėžutėse, nes taip jiems skaniau, kiti žiūri, kad kokio sąsiuvinio nepamirštų. Pusė aštuntos prie namų atvažiuoja autobusas ir vaikai iškeliauja į mokyklą“, – apie rytmetinį šurmulį pasakoja Vilija. Po pietų jau prasideda būreliai – kai kuriuos vaikus moteris veža pati, kiti važiuoja autobusu. Vėliau namų darbai, pokalbiai ir vakarinis laikas. Visa savaitė prabėga akimirksniu. Energingas vaikų laisvalaikis ir kultūriniai pomėgiai Savaitgalio praleidimo veiklas šeima derina prie energijos nestokojančių vaikų. „Vaikams reikia daug judesio, įspūdžių. Keliaujame į gamtą, su dviračiai važiuojame. Gyvename prie Nemuno, šilas netoli, gražios vietovės, žirgynas, alpakų ūkis“, – laisvalaikio praleidimo vietas pristato Vilija. Gausią Čekaičių šeimą dažnai galima išvysti ir vietos kultūros centruose. Vyras vaidina vietos spektakliuose, jo pėdomis pamažu seka ir vyresnioji dukra. Vilija dainuoja Veliuonos kultūros centro moterų vokaliniame ansamblyje „Šilo bitės“. „Mėgstame kultūrinį gyvenimą, užsiimdami savo pomėgiais kažkiek prasiblaškome. Vyrui artimas komedijos žanras, dažnai ir į namus grįžta vaidmenyje, į viską mėgsta žvelgti su humoru. O aš daugiau tvarką namuose prižiūriu,“ – šypsosi Vilija. Nori, kad užaugtų gerais žmonėmis Globėja prisipažįsta, kad apsigyvenus globotiniams gyvenimas ne itin pasikeitė – šeimoje ir taip augo trys vaikai. „Pradžioje gal labiau emociškai pasijautė, padaugėjo atsakomybės, o vėliau kažkaip aprimsti, susidėlioji dienas, susiplanuoji. Linksmiau tapo, gyvenimas dar prasmingesnis“, – sako jurbarkiškė. Kur kas daugiau emocinių patirčių teko priimti jos vaikams. „Su savais buvome kalbėję, kaip viskas vyks. Tačiau vaikai patys nejučia prisiėmė globėjų vaidmenį, mokyklose, būreliuose globotinius prižiūrėdavo. Teko pasikalbėti ir su psichologais, kurie sakė: „Jūs draugaukite kaip vaikai, bet neužsikraukite sau papildomos atsakomybės“, – pasakoja globėja. Vilija Jurbarko globos centre lankosi nuolat ir jaučia didelę paramą bei rūpestį – konsultantai beveik kasdien skambina, pasiteirauja, kaip sekasi, sulaukia emocinės paramos ir patarimų. Moteris tikina, kad tapusi globėja subrendo kaip žmogus, o savyje atrado giliai viduje užslėptų savybių. „Dabar tikrai labiau savimi pasitikiu. Kai suvaldai iškilusius iššūkius, pagalvoji, kad gi sugebi, žmogau, ir savivertė tuo pačiu auga“ – džiaugiasi globėja. – Mes sakome vaikams, kad jų nepakeisime. Tiesiog taip gyvename, taip matome pasaulį ir norime, kad jūs užaugtumėte gerais žmonėmis.“ Visą informaciją apie globą ir įvaikinimą surasite www.globoscentrai.lt, taip pat paskambinę į nemokamą Vaiko teisių liniją 8 800 10 800....
Savo svajonės siekianti Aelita dėkinga globėjai: ji skatino mokytis ir sugrąžino pasitikėjimą žmonėmis „Visada norėjau augti šeimoje, kuri mane mylės, gyventi su žmonėmis, kuriems galėsiu išsipasakoti apie savo jausmus“, – sako 22-ejų Aelita. Beveik visą vaikystę Vilniaus globos namuose praleidusios merginos kelias sulaukus 14-os pasuko į Zarasus, pas globėją Violetą. Dabar Aelita studijuoja Lenkijos mieste Gdanske ir siekia savo gyvenimo svajonės – tapti lengvosios atletikos trenere. „Manau, kad be globėjos paskatinimo man būtų kur kas sunkiau siekti savo svajonės. Ji ypatingą dėmesį skyrė mano išsilavinimui. Apie gimnaziją aš net negalvojau, tačiau, kai globėja išgirdo, kad rinksiuosi profesinę mokyklą, pasakė griežtą: „Ne“. Matydama mano užsispyrimą, ji tikėjo manimi. Jos indėlis didžiulis, bet daug ir mano pastangų“, – neabejoja savarankišką gyvenimą pradėjusi globotinė. Šiemet birželio 25–29 dienomis Lietuvoje bus minima Vaikų globos savaitė. Likus dviem savaitėms iki visose Lietuvos savivaldybėse vyksiančių renginių, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir globos centrus vienijantis tinklas „Vaikai yra vaikai“ dalinasi įkvepiančiomis globėjų ir globotinių istorijomis. Susipažino globos namuose Į globos namus Aelita pateko 5-erių ir juose praleido beveik dešimt metų. Ten likimas ją suvedė su Violeta, kuri vos mėnesiui buvo paskirta dirbti Vilniaus globos namuose ir tapo Aelitos auklėtoja. „Iš pradžių nepatikliai į ją žiūrėjau, bijojau naujų žmonių, sunku buvo kuo nors pasitikėti, buvau pikta, tad ir mūsų bendravimas buvo nelengvas. Tiesą sakant, buvau pasimetusi gyvenime. Violeta savo pavyzdžiu man rodė, kad pasaulyje yra ir gerų žmonių, norėjo man padėti. Su ja dar stipresnis ryšys užsimezgė, kai ji grįžo į Zarasus“, – pasakoja Aelita. Ji iki šiol prisimena pozityvių jausmų bangą, kurią sukėlė pirmasis apsilankymas globėjos namuose. Tuomet Aelita viešėjo savaitgalį ir kartu šventė globėjos ir jos dukros gimtadienį. Į globos namus Vilniuje paauglė grįžo su ašaromis akyse. „Norėjau likti su Violeta, nes ten pasijutau lyg tikroje šeimoje su daug dėmesio ir šilumos. Vėliau viešėjau pas ją visą vasarą. Nuolatinė globa buvo nustatyta praėjus metams po pirmosios mano viešnagės“, – prisimena Aelita. Aš buvau tinginiukė, o ji skatino mokytis Atvažiavus į Zarasus tuometinė devintokė jau kitą dieną kartu su globėja keliavo į šalia namų esančią „Ąžuolo“ gimnaziją. „Violeta besąlygiškai mane palaikė ir padėjo, nuo pat pradžių mūsų santykiai buvo artimi ir šilti. Ji lydėdavo mane ir iki mokyklos, kurioje reikėjo prisitaikyti. Aišku, kaip ir kiekvienoje šeimoje, pasitaikė diskusijų, ginčų, bet tai natūralu. Labiausiai nuomonės išsiskirdavo dėl mokslų – aš buvau tinginiukė, o ji skatino mane mokytis. O dabar esu jai dėkinga už išlaikytus egzaminus ir pasirinktą studijų kelią“, – teigia šiuo metu studijuojanti mergina. Pasak Aelitos, dar gyvendama globos namuose ji daug sportuodavo, laikėsi disciplinos, atsakomybės, tvarkos, neturėjo žalingų įpročių – tai ugdė ją kaip asmenybę. Be abejo, į priekį vedė svajonė tapti sporto trenere. Pasijutau mylima ir svarbi Mergina atvira – gyvenimas pas globėją sugrąžino jai pasitikėjimą aplinkiniais, meilę, sustiprino norą mokytis, ko nebuvo globos namuose, kur buvo mažiau dėmesio ir motyvacijos mokslui. „Globos namuose išmokau savarankiškumo, tvarkos, tačiau tik globėja leido man pasijausti mylima ir svarbia. To man labiausiai trūko“, – prisipažįsta Aelita. Paklausta, ar globėją vadina vardu, ar mama, ji nusišypso. „Mama nevadinu, bet širdyje ji jaučia, kad yra mano mama. Aš ją tokia laikau. Kai mieste susitinkame su pažįstamais, ji pristato mane kaip savo dukrą“, – sako Aelita. Nors dabar ji studijuoja Lenkijoje, tačiau su globėja ryšį palaiko beveik kasdien – susirašo žinutėmis ar pasiskambina. Atostogų universitete metu leidžia laiką pas globėją. „Violeta visada sako, kad manęs laukia ir Zarasuose yra mano namai. Man čia labai gera“, – sako Aelita. Šiuo metu ji baigia trečio kurso studijas, beliko dveji metai ir Aelita taps lengvosios atletikos sprinto trenere. „Šiuo metu ne tik studijuoju, bet ir dirbu vaikų lopšelyje-darželyje su 9 mėn. – 2,5 m. vaikais. Labai patinka su jais leisti laiką, linksta prie jų širdis. Aplanko įvairios mintys, kad gal kada ir savo darželį atidarysiu“, – naujais planais dalijasi Aelita. Visą informaciją apie globą ir įvaikinimą surasite www.globoscentrai.lt, taip pat paskambinę į nemokamą Vaiko teisių liniją 8 800 10 800....
Vaikus laikinai globai priimanti globėja: tikslas – parodyti, kad gyvenimas gali keistis
„Noriu kiekvienam vaikui įkvėpti pasitikėjimo savimi – juk visi esame verti laimingo gyvenimo ir patys jį kuriame“, – sako budinti globotoja Viktorija, su vyru gyvenanti Klaipėdos ir Šilutės rajonų sankirtoje. Prieš pusantrų metų globėjais tapusi šeima į savo namus jau priėmė 14 vaikų. Šiemet birželio 25–29 dienomis Lietuvoje bus minima Vaikų globos savaitė. Likus trims savaitėms iki visose Lietuvos savivaldybėse vyksiančių renginių, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir globos centrus vienijantis tinklas „Vaikai yra vaikai“ dalinasi įkvepiančiomis globėjų istorijomis. Laikina globa, kai šeimoje ištinka krizė Viktorija iki šiol prisimena naktį atvykusias pirmąsias 10 ir 16 metų mergaites bei vieną su jomis susijusį įvykį. „Kartu žiūrėjome animacinį filmuką ir natūraliai vyresniosios mergaitės paklausiau, o kokia tavo svajonė, kur norėtumei nukeliauti. Ji pasisuko į mane, sužibusiomis akimis pasakė šalį, po to labai greitai nusisuko, susigūžė ir tyliai pratarė: „Niekada ten nenukeliausiu, nes mano tėvai neturi pinigų ir aš neturėsiu. Toks bus mano gyvenimas.“ Mane tai labai palietė. Matydami, kaip gyvena jų tėvai, vaikai tarsi bijo net pasvajoti. Mano tikslas – parodyti, kad gyvenimas gali keistis, tik reikia patikėti. Juk kiekvienas vaikas vertas laimės“, – neabejoja globėja. Kartu su vyru Viktorija vaikus laikinai globai priglaudžia jau 1,5 metų, taip pat, pagal galimybes ir poreikius, vaikai iš globos namų svečiuojasi savaitgaliais, švenčių dienomis ar per atostogas. „Laikinoji globa paskiriama tuomet, kai šeimoje ištinka krizė, kuri gali trukti nuo savaitės iki metų. Išsprendus biologinėje šeimoje susidariusią situaciją ir užtikrinus vaikui saugią aplinką, globotiniai grąžinami biologinei šeimai. Neretai vaikus tenka priimti naktį, juos nuraminti, išklausyti, užmigdyti. Vaikų amžius labai įvairus – jauniausiam tebuvo 4 mėn., o vyriausias – 17-metis”, – pasakoja Viktorija. Šiuo metu jos namuose auga keturi globotiniai: 1,5, 3 bei 11 metų amžiaus vaikams nustatyta laikinoji globa, o 17-metei mergaitei nuo Kalėdų – nuolatinė globa (rūpyba). Kiekvienas vaikas turi savo erdvę ar kambarį, kur gali užsiimti savo mėgstama veikla. Noras globoti pasiliko nuo paauglystės Viktorija prisimena, kad apie globą pagalvodavo dar paauglystėje, kai savanoriavo, o vėliau dirbo organizacijoje, kur savaitgaliais ar per atostogas svečiuodavosi vaikai iš globos namų. Jie buvo panašaus amžiaus ir tuomet Viktorijai norėjosi su jais praleisti kuo daugiau laiko. „Visuomet pamąstydavau, kad užaugusi, turėdama galimybių, būtinai globosiu. Apie budinčios globotojos veiklą susimąsčiau tik vėliau, jau pradėjusi giliau domėtis. Internete dažnai surasdavau straipsnius apie budinčius globotojus, kai nutikus staigiai krizei, vaikai čia ir dabar apgyvendami šeimoje. Man atrodė, kad galėtume vaikus priimti ir jiems padėti be išankstinio plano, lūkesčių, nesvarstant apie jų amžių“, – pasakoja Viktorija. Su vyru ji ilgai svarstė dėl globėjų kelio pasirinkimo, kol galiausiai nusprendė atverti vaikams savo namų duris. „Buvo įvairių dvejonių. Svarsčiau, gal pradžioje reikia susikurti stiprų finansinį užnugarį, sąlygas, pakankamai uždirbti. Tačiau iš tiesų valstybė rūpinasi globotiniais ir kiekvienas vaikas turi savo krepšelį. Tad prieš dvejus metus apsisprendžiau ir nuėjau į Šilutės globos centrą. Ten iš karto patekau į GIMK mokymus. Po jų baigimo praėjus keliems mėnesiams prireikė ir budinčio globotojo paslaugų“, – prisimena Šilutėje dirbanti moteris. Globėja džiaugiasi, kad artimieji, šeima, draugai itin palaikė jos apsisprendimą be jokių klausimų. „Palaikymo tiek iš draugų, tiek iš šeimos sulaukiu ir dabar. Nutinka įvairių situacijų, kai reikia pabūti su vaikais ar emocinės pagalbos, išklausymo, patarimo. Visiems labai dėkoju už tikėjimą ir geraširdiškumą“, – sako Viktorija. Be išankstinių baimių – kur kas lengviau Iki šiol globėja jaučia nerimą kaskart, kai vaiką reikia laikinai priimti ir apgyvendinti. Vis kyla klausimų – o jeigu jam bus labai blogai, neaišku, kaip reaguos, kaip reikės prie jo prieiti ir nuraminti, paguosti. „Gyvenamosios vietos keitimas ir nežinomybė kiekvienam iš mūsų yra nelengva, o juo labiau vaikams. Atveriant duris jaučiu nerimą, tačiau visada įvykiai susiklosto geriau nei iš anksto galvoju. Pamažu suprantu, kad nereikia prisikurti išankstinių baimių, gyvenimas sudeda reikiamus taškus savaime“, – sako Viktorija. Ji atvira – kartais užmezgami ryšiai būna stiprūs ir, globotiniams išsikrausčius, širdyje kurį laiką jaučiama tuštuma. Tiesa, kur kas stipresnis užplūsta palengvėjimas, kad pagaliau globojamo vaiko situacija išsisprendė ir jis gali grįžti į šeimą. Su kai kuriais buvusiais globotiniais Viktorija palaiko bendravimą ir vėliau, jiems išsikrausčius, pasiteirauja, kaip sekasi, aplanko jau namuose. Mato vaikuose tai, kas geriausia „Motinystė yra širdies veikla, nesvarbu, kad nepagimdei vaikučio. Renkuosi vaikuose matyti tai, kas geriausia, ir tai skatinti“, – sako Viktorija. Visi jos namuose apsigyvenę vaikai yra priimami kaip šeimos nariai, su meile, dovanomis ir dėmesiu. Globėja stengiasi paleisti visus lūkesčius, kokie vaikai turi būti, ir leisti sau priimti juos tokius, kokie yra, nebandant jų keisti. Kiekviena situacija, kiekvienas vaikas augina ir pačią globėją. „Sakau vyrui, ar tu matai, kaip pasikeitė šis vaikas?“ Jis man sako, čia tu pasikeitei, tavo reakcija tapo ramesnė, užtikrintesnė. Tuomet suprantu, kad kiekvienas, net ir sudėtingas įvykis augina mane kaip asmenybę ir aš galiu vaikus įkvėpti“, – įsitikinusi Viktorija. Jos teigimu, jeigu širdyje tikrai kirba mintys apie globą, nėra prasmės atidėlioti: „Per tą laiką, kol svarstome, galime užauginti ne vieną vaiką ir padėti jam krizinėje situacijoje.“ Visą informaciją apie globą ir įvaikinimą surasite www.globoscentrai.lt, taip pat paskambinę į nemokamą Vaiko teisių liniją 8 800 10 800....
Kaune vyko mokslinė praktinė konferencija „Vaiko rytojus prasideda šiandien“
Simboliškai buvo paminėta Vaiko diena. Jau antrus metus iš eilės Vaikų gerovės centras „Pastogė“ kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedra ir Kauno miesto socialinių paslaugų centru, organizavo mokslinę praktinę konferenciją „Vaiko rytojus prasideda šiandien“. Dėkojame Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai Eglei Andriuškienei ir VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanei Aurelijai Stelmokienei už sveikinimo žodžius. Ačiū visiems lektoriams už jų pranešimus, dalyviams už skirtą laiką. Džiaugiamės mus visus vienijančiais tikslais vaikų gerovės srityje ir tikimės susitikti kitais metais. ...
Susitikime Klaipėdoje pristatytas TBRI metodas
2024 m. gegužės 7 d. Klaipėdoje įvyko Klaipėdos apskrities globos srityje dirbančių specialistų, budinčių globotojų, šeimynų dalyvių susitikimas. Susitikimo metu dalyviams pristatytas TBRI metodas, kuris vaiko gerovės srityje dirbantiems specialistams padeda suprasti pasitikėjimu grįstų santykių galią bei ryšio su vaiku kūrimo svarbą ir principus. Susitikime Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos, savivaldybių administracijų, globos centrų atstovai, budintys globotojai, šeimynų dalyviai turėjo galimybę aptarti jiems kylančius klausimus ir situacijas, diskutuoti kitais su vaiko globa susijusiais klausimais. ...
Vyko dviejų dienų trukmės mokymai pagal atnaujintą GIMK programą
Š. m. kovo ir balandžio mėnesiais Tarnybos atestuotiems asmenims vyko dviejų dienų trukmės mokymai pagal atnaujintą globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK). Mokymų metu dalyviai buvo supažindinti su GIMK programos pakeitimais, atnaujinta pagrindine GIMK programos dalimi bei specializuotą GIMK programos dalimi, išbandė pratybas bei aptarė klausimyną. Mokymus vedė Tarnybos atestuoti asmenys Monika Kornikienė, Laima Nausėdaitė, Daiva Matulevičiūtė ir Dalia Bloznelienė. Buvo suformuotos 8 mokymų grupės, iš viso mokymuose dalyvavo ir pažymėjimus gavo 196 tarnybos atestuoti asmenys. Visi GIMK mokymų dalyviai mokymus, jų naudą, eigą bei lektorių profesionalumą įvertino aukštais balais. Dalyvių nuomone, atnaujinta GIMK programa tapo išsamesnė, specializuotoje GIMK programos dalyje paliestos itin svarbios profesionaliems globėjams temos. Atnaujinta GIMK programa susideda iš 10 dalių pagal pagrindinę GIMK mokymų programą ir 8 dalių pagal specializuotą GIMK mokymų programą. Lektorių nuomone, atnaujinta GIMK mokymų programa leis būsimiems globėjams ir įtėviams giliau save pažinti ir suprasti, kur yra jų stipriosios ir silpnosios pusės, kiek jų pačių patirtys turi reikšmės jų dabarties elgesiui ir mąstymui. Taip pat atnaujintoje GIMK programoje dalyviai pagilins žinias apie vaikų, tame tarpe turinčių trauminės patirties, poreikius ir tinkamus būdus, padedančius vaikams "gyti", patikėti vėl suaugusiais žmonėmis, gyventi pilnavertį gyvenimą, atskleidžiant visą jų potencialą. Programa praturtėjo praktinėmis užduotimis, kurios leis pamatyti pasaulį tėvų globos netekusio vaiko akimis. Mokymai finansuojami Projekto Nr. 07-016-P-0001 „Paslaugų, skatinančių ir efektyviai palaikančių globą šeimos aplinkoje, vystymas" lėšomis. Projektas finansuojamas 2021–2027 metų ES investicijų programos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis....