Globos ambasadoriai

Eglė Vaitkevičienė

Šeimynos įkūrėja

„Mažuose pasaulio kampeliuose maži žmonės darydami mažus, gerus darbus pamažu keičia pasaulio veidą.“

Eglė su vyru yra įkūrę šeimyną, kurioje nuolat auga 8 vaikai. Užaugę vaikai niekada nenutolsta, tėvai yra įsipareigoję jiems visam gyvenimui, todėl jie nuolat grįžta, jų namai yra vaikų namai. Mama Eglę vadina 18 vaikų.

Rimantė Kulvinskytė

Žurnalistė

„Istorija dėliojasi iš meilės, kurią mes dovanojame kiekvienam vaikui, o vaikai stiebiasi į mūsų atvirumą ir lūkesčius. Būti šalia vaiko, jį globoti - tai privilegija jam tapti šio pasaulio ambasadoriumi.“

Esu laimės tyrinėtoja, tinklaraščio „Laimės dieta“ kūrėja, tikinti ir patyrusi, kad laimė ateina įvairiomis formomis, bet vaikai, be jokios konkurencijos, yra neišsemiamas laimės šaltinis.

Remigijus ir Algirdas Gataveckai

Menininkai autobiografai, socialiniai tyrėjai ir realistinio piešimo meistrai

„Globoti ir mylėti tai lyg piešti pilnavertį gyvenimą kartu dovanojant dalį savęs.“

Globos namuose užaugę dailininkai broliai Algirdas ir Remigijus Gataveckai ne tik nuolat stebina įspūdingais fotografinio realizmo stiliaus kūriniais, bet ir padeda globos namuose augantiems jaunuoliams.

Gabija Siurbytė

Aktorė, prodiuserė

"Šeimos pagrindas ne kraujas, o meilė. Kiekvienas vaikas nusipelno namų ir meilės. Ir taškas.“

Aš esu Gabija. Nuo vaikystės turiu vieną slaptą norą - trokštu, kad kuo daugiau vaikų šypsotųsi. Tikiu, kad kiekvienas galime padaryti šiek tiek kiekvieną dieną, kad tokia svajonė išsipildytų. Nes juk nėra svetimų vaikų, jie visi savi. Ir net vienas kenčiantis vaikas yra vienu per daug.

Su globa ir įvaikinimu aš susipažinau dar vaikystėje, skaitydama įvairias knygas ir žiūrėdama animaciją. Ir tada, ir dabar man tai tolygu stebuklui – kai dvi nesusijusios detalės pradeda sudaryti visumą. Tačiau dabar aš suprantu, kokių didelių pastangų šis procesas reikalauja ir man norisi prisidėti, padedant skleisti žinią, kad papildomos pagalbos reikia ne tik vaikui, bet ir įtėviams bei globėjams. Norisi, kad visuomenė įvaikinimą ir globą priimtų kaip teigiamą įvykį ir būtų pasiryžusi šioms šeimoms padėti. Norisi skaldyti susidariusius stereotipus, kurie dažnai yra sėkmingos globos ar įvaikinimo trukdis.

Giedrius Leškevičius

TV laidų ir renginių vedėjas, karšto oro baliono pilotas-instruktorius, grupės JOKE vokalistas

„Globa – kaip gėlių laistymas, nes jeigu nori malonių pojūčių, turi ją prižiūrėt, saugoti ir laistyti. Tas pats yra ir su vaikais, nes jie neabejotinai duos kuo gėrėti bei džiaugtis, jeigu jais rūpinsimės, mylėsime ir saugosime.“

Man svarbu yra nestovėti vietoje. Manau, visuomet yra geriau daryti negu nedaryti, nes stovintis vanduo turi savybę užsistovėti...

Jovita Anikinaitė

Gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė, TBRI (pasitikėjimu grįstų santykių intervencijos) praktikė, lektorė

Esu Jovita. Savo gyvenime, tiek profesinėje kelionėje, tiek ir per asmenines patirtis, jau seniai susiduriu su pažeidžiamais vaikais. Jie yra mūsų gyvenimo dalis, nesvarbu, ar norime juos matyti, ar ne. Todėl savo gyvenimo kelią pakreipiau būtent šia linkme - edukuoti, kalbėti, padėti. Norėdami tinkamai pasirūpinti šiais vaikais, turime suprasti jų patirtis, turime suprasti, kaip santykių trauma paveikė jų smegenis, kūnus, įsitikinimų sistemas ir elgesį. Turime atpažinti jų poreikius ir mokėti visapusiškai į juos atliepti. Tam reikia žinių. Tam reikia kompentetingos meilės.

Niekada nėra per anksti ar per vėlai. Visada yra laikas DABAR. Laikas dabar investuoti į vaikus. Laikas dabar juos mylėti ir priimti. Laikas dabar būti pažeidžiamiems ir atsigręžti į artimą. Nėra netinkamo vaiko amžiaus jį įsivaikinti ar globoti. Nėra netinkamo laiko, amžiaus, išsilavinimo, patirties ar profesijos, kad negalėtume padėti vaikams pasijusti saugiais šalia mūsų DABAR. Kad ir kiek metų būtų vaikui - du ar septyniolika, jis laukia šilumos, rūpesčio ir meilės. Jis laukia saugaus santykio. Tai mūsų visų atsakomybė. Tai mūsų pareiga. DABAR.

Diana Gaičiūnaitė-Dirmė

Visuomenės veikėja, menininkė, magijos teatro „DiArchy“ įkūrėja

"Globa tai siela, gebanti reaguoti į vaikų sielvartą ir vienatvę. Siela, skirtingai nei protas, nemąsto, ji jaučia ir žino. Todėl niekada neklysta.“

Kartą buvau vaikų namuose, ir pamačiau mažų vaikų akis, pilnas vilties: „ Ar gali tapti mano mama?“. Tuo metu vyresni vaikai, paaugliai tylėdami žiūrėjo per atstumą. Supratau, kad jie labai nori būti pastebėti, bet netiki, kad bus priimti į šeimą. Noriu atkreipti dėmesį į paauglius, likusius be šeimos. Sunku isivaizduoti kaip baisu žiūrėti į ateitį, kai žinai, kad tavo likimas niekam nerūpi. Nėra baisesnės lemties vaikui, kai tenka gyventi be mamos ir tėčio. Žmonės įsitikinę, kad jie bus laimingi tik tada, kai iš gyvenimo pasiims kuo daugiau, o realybė tokia, jog jie yra laimingi tik tada, kai gali dalintis ir atiduoti.

Ineta Stasiulytė

Telšiuose gimusi ir užaugusi aktorė

Iš mano vaikystės kiemo matėsi didžiulis keturių aukštų pastatas, kuriame visada gyveno vaikai, išsiskiriantys savo išvaizda, apranga, elgesiu- tėvų globos netekę vaikai. Jie buvo tarsi niekieno vaikai, gyvenantys taip, lyg niekam nerūpėtų. Globos įstaiga vaikams užtikrindavo fizinę ir ekonominę gerovę, tai ko dažnai jie neturėjo savo šeimoje, bet to nepakako. Vaikai svajojo turėti savo namus, būti svarbiais, mylimais, saugiais.

Džiaugiuosi, kad šiandien Telšiuose nebėra vaikų globos namų, o tėvų globos netekę vaikai apgyvendinami budinčių globotojų ar globėjų šeimose. Didžiuojuosi šeimomis, kurios nebijo atsakomybės, iššūkių ir ryžtasi savo šeimoje užauginti ne biologinį vaiką- užpildo vidinę tuštumą, padeda jam išsiskleisti bei patys tobulėja ir keičiasi.

Nomeda Marčėnaitė

Dailininkė

"Turiu tris vaikus, vieno iš jų nepagimdžiau, bet apie tai iškart pamiršau. Ula yra mano dukra be jokių išlygų. Suprantu, jog įvaikinimas ir vaiko globa nėra tas pats, bet šiuos dalykus vienija besąlyginė meilė vaikui, kuriam tai yra būtinybė, ir noras suteikti saugius namus.

Tikiu, jog globėjų reikia ir reikės ateityje, tai svarbus ir prasmingas darbas. Svarbiausia, tokiam uždaviniui reikia pasiruošti, lygiai taip, kaip ir savo biologinių vaikų auginimui.

Todėl džiaugiuosi, jog globėjais tampa vis daugiau žmonių, kurie įprasmina be tėvų globos likusių vaikų gyvenimą. "

Sanna ir Saulius Karosai

Saulius yra dvasininkas, miesto bažnyčios vyresnysis pastorius. Sanna buvusi lektorė LCC tarptautiniame universitete, dabar lektorė Dauno sindromo asociacijoje, keliauja po mokyklas ir netik, veda paskaitas apie toleranciją ir požiūrį į negalią.

Du kart gyvenime tapome globėjais ir abu kartus tiesiog vaikai patys atsirado mūsų gyvenime. Mes jų neieškojome, bet ir negalėjome nusisukti nuo jų.

Globoti nelengva, bet kaip sakoma, viskas kas vertinga turi savo kainą. Kelias ne visada lengvas, bet be galo prasmingas. Mes suvokiame, kad globojame ir įvaikinome ne dėl savęs - bet dėl vaiko.

Liudas Mikalauskas

Operos solistas

Laimingi tie, kurie turi galimybę dalintis meile su artimu.

Dažniausiai artimaisiais mes vadiname sūnų, dukrą, žmoną, net nesusimąstydami, kad artimas žmogus yra tas, kuris yra tiesiog arti. Aš, deja, neturiu galimybės globoti vaiko, dėl įtempto gyvenimo tempo ir nuolat jaučiamos dėmesio skolos net savo vaikams, tačiau lenkiu galvą prieš tuos, kurie į savo gyvenimą įsileidžia svetimą žmogų ir tampa vienas kitam artimais.

Tikiu, kad tai juos daro dar didesniais meilės ambasadoriais. Tai jie jais yra, o ne tokie kaip aš. Aš, lenkdamas galva galiu būti tik padėkos ir pagarbos jiems ambasadoriumi.