💙 Saugi vaikystė – mūsų visų atsakomybė.

Kaip užtikrinti, kad kiekvienas vaikas globėjų šeimoje augtų saugus, išgirstas ir apsaugotas nuo smurto? Spalio 12 d. Vilniuje į strateginę sesiją iš skirtingų Lietuvos regionų susibūrė savivaldybių administracijų bei globos centrų atstovai, vaiko teisių gynėjai ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, siekdami kartu ieškoti sprendimų, kaip stiprinti smurto prevenciją globėjų šeimose. Nors šiandien turime įvairių pagalbos ir prevencijos priemonių, praktikoje vis dar pasitaiko situacijų, kai vaikai smurtą patiria ir globėjų šeimose. Tai jautri, tačiau labai svarbi tema, apie kurią turime kalbėti atvirai – ne ieškodami kaltų, o ieškodami sprendimų. Kartu ieškojome atsakymų: Ką turime padaryti, kad smurtas neįvyktų? Kaip stiprinti vaikus, kad jie gebėtų atpažinti nesaugias situacijas? Ką galime padaryti geriau kaip specialistai ir institucijos? Kaip globos koordinatorius gali pasitelkti bendruomenės išteklius ir technologijas prevencijai? Šiuo susitikimu darbas nesibaigia. Jį tęsime nuotolinėje darbo grupėje, kurioje rengsime konkrečius pasiūlymus atsakingoms institucijoms dėl smurto prevencijos globėjų šeimose stiprinimo. Nes kiekvienas vaikas turi teisę ne tik augti šeimoje, bet ir jaustis joje saugus....

32 Lietuvos specialistai sėkmingai baigė tarptautinę programą „Suprasti savo praeities vertę“

Mūsų praeitis gali mus formuoti, bet ji neapibrėžia mūsų vertės. Kartais visą gyvenimą nešiojamės įsitikinimus, kurie niekada nebuvo tiesa. „Aš nepakankamai geras.“ „Aš nevertas meilės.“ „Turiu būti tobulas, kad mane priimtų.“ Šios mintys dažnai gimsta iš ankstyvųjų patirčių, išgirstų žodžių ar santykių, kuriuose pritrūko saugumo, priėmimo ir supratimo. Tačiau tai, ką patyrėme, nėra tai, kas esame. Šiandien turime kuo pasidžiaugti! Net 32 Lietuvos specialistai sėkmingai baigė tarptautinę programą „Suprasti savo praeities vertę“ („Making Sense of Your Past Worth“) ir gavo tai patvirtinančius pažymėjimus! Iš viso programoje mokėsi specialistai iš globos centrų, atvejo vadybos, socialinio darbo, šeiminių namų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tai daugiau nei naujos profesinės žinios. Tai kelionė į gilesnį savęs ir kito žmogaus supratimą. Programoje ypatingas dėmesys skiriamas tam, kaip mūsų praeities patirtys formuoja savivertę, prieraišumą, santykius ir įsitikinimus apie save. Mokomasi atpažinti klaidingus, kartais giliai įsišaknijusius įsitikinimus, juos permąstyti ir atrasti naujus, sveikesnius santykio su savimi bei kitais būdus. Čia svarbu ne teisti savo praeitį, o ją suprasti. Ne ieškoti kaltų, o atrasti, kaip galime kurti kitokią ateitį. Net 90 proc. programos turinio sudaro kūrybiniai, patyriminiai metodai ir refleksija, leidžiantys ne tik kalbėti apie pokyčius, bet ir juos asmeniškai patirti. Kodėl tai taip svarbu vaikų globos srityje? Nes rūpindamiesi vaikais, patyrusiais netektis, nesaugumą ar sudėtingus gyvenimo išgyvenimus, pirmiausia turime mokėti atpažinti ir suprasti savo pačių patirtis. Jos veikia tai, kaip kuriame ryšį, reaguojame į sunkumus ir atliepiame kito žmogaus poreikius. Negalime nuvesti kito ten, kur patys dar nesame buvę. O gražiausia tai, kad šios žinios keliaus toliau! Dauguma programą baigusių specialistų jau veda arba artimiausiu metu planuoja vesti mokymus kitiems. Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių Lietuvoje turės galimybę geriau suprasti savo patirtis, stiprinti savivertę ir kurti saugesnius santykius su savimi bei kitais. Kviečiame sekti naujienas savo savivaldybėse ir nepraleisti galimybės dalyvauti programos „Suprasti savo praeities vertę“ mokymuose! Nuoširdžiai džiaugiamės kiekvienu specialistu, kuris pasirinko šį nelengvą, bet prasmingą pažinimo kelią ir šiandien yra pasirengęs padėti juo eiti kitiems. Nes kiekvienas žmogus yra vertingas. Ne dėl savo pasiekimų. Ne dėl to, kokia buvo jo praeitis. O tiesiog todėl, kad yra. #VaikaiYraVaikai #GlobosCentrai #SuprastiSavoPraeitiesVertę #VaikųGloba...

Vaikų verbavimas: 7 filmukų ciklas padės atpažinti manipuliaciją ir žinoti, kaip reaguoti

Vaikų verbavimas: 7 filmukų ciklas padės atpažinti manipuliaciją ir žinoti, kaip reaguoti Vaiko teisių gynėjai parengė septynių filmukų ciklą, skirtą vaikų verbavimo prevencijai. Filmukuose į pavojų žvelgiama per psichologinę prizmę – aiškinamasi, kokie vaiko emociniai ir socialiniai poreikiai gali būti išnaudojami, kaip kuriamas pasitikėjimas ir kodėl vaikas kartais pats nesupranta, kad tapo manipuliacijos dalimi. Informacinius filmukus žiūrėkite Vaiko teisių TV. Verbavimo rizika nėra vaiko charakterio ar auklėjimo šeimoje klausimas. Verbuotojai gali pasinaudoti labai natūraliais paauglystės poreikiais – priklausyti, būti pripažintam, turėti savo pinigų, jaustis savarankiškam. „Kalbėdami apie vaikų verbavimą, turime klausti, kaip galime padėti vaikui atpažinti situacijas, kuriose jo pasitikėjimu ar natūraliu noru būti priimtam gali būti pasinaudota. Vaikui nereikia užaugti bijančiam žmonių. Jam reikia žinoti, kad gali sustoti, suabejoti, pasitarti ir, svarbiausia, kad suklydęs jis vis tiek turės į ką kreiptis pagalbos. Todėl mūsų užduotis – kurti aplinką, kurioje vaikas žinotų: net ir susidūręs su sudėtinga situacija, sulauks pagalbos“, – pastebi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė. „Rusijos tarnybos, taip pat su jomis susiję tarpininkai, vis aktyviau ieško žmonių, kuriuos galėtų panaudoti prieš Lietuvą ir kitas Vakarų valstybes. Deja, tarp taikinių atsiranda ir vaikai bei paaugliai. Svarbiausia, ką turime labai aiškiai pasakyti: vaikai tokiose situacijose yra aukos. Jie, pirmiausia, yra taikinys. Vaikus bandoma paveikti dėmesiu, tariamu pasitikėjimu, pinigais, o vėliau – baime, gėda, šantažu ir grasinimais. Todėl itin svarbi informacija, padedanti vaikams laiku suprasti, kad jais bandoma pasinaudoti ir dar svarbiau vaikams reikia žinoti, kaip tokiose situacijose elgtis“ - pažymi NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas. Septynių filmukų serijoje kartu su vaiko teisių gynėjais įžvalgomis dalijasi Lietuvos policijos, Paramos vaikams centro, „Vaikų linijos“, Valstybės saugumo departamento, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto ir kitų sričių ekspertai. Pašnekovai atsakė į klausimus, kodėl vaikai tampa verbuotojų taikiniu, kaip sumažinti verbavimo riziką, kokį apsauginį vaidmenį gali turėti prasminga veikla ir saugi aplinka, kodėl vaikai užmezga kontaktą su nepažįstamais žmonėmis ir kodėl kartais nutyli apie patiriamą manipuliaciją. Taip pat aptariama, kaip elgtis tėvams, įtarusiems, kad jų vaikas gali būti verbuojamas, ir kokios pagalbos vaikui gali reikėti jau pašalinus pavojų. Vaiko teisių gynėjai primena, kad susidūrus su galimu verbavimu pirmiausia reikėtų vaiką išklausyti, padėkoti už pasitikėjimą ir vengti kaltinimų. Jei kyla įtarimų dėl verbavimo, verta išsaugoti susijusią informaciją ir kreiptis pagalbos. Kilus realiai grėsmei, reikėtų skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112, o dėl galimo verbavimo į priešišką veiklą galima pranešti Valstybės saugumo departamentui telefonu +370 700 70 007 arba el. paštu pranesk@vsd.lt. Pagalba vaikui gali būti reikalinga ir pavojui jau praėjus. Po tokios patirties vaikas gali jausti baimę, gėdą, nerimą, abejoti savimi ir savo sprendimais. Jei vaikas tampa uždaresnis, sunkiau miega, vengia bendravimo ar nuolat grįžta prie išgyventos situacijos, verta kreiptis profesionalios pagalbos. Konsultacijos galima kreiptis ir į Vaiko teisių liniją telefonu 0 800 10 800. Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112....