GLOBOS CENTRAI

Socialinių paslaugų įstaigos, kurių pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad visiems įvaikintiems vaikams, globėjų, nesusijusių giminystės ryšiais, globėjų giminaičių globojamiems (rūpinamiems) vaikams, budinčių globotojų prižiūrimiems vaikams bei budintiems globotojams, globėjams, nesusijusiems giminystės ryšiais, globėjams giminaičiams, įtėviams ar asmenims, ketinantiems jais tapti, būtų prieinama ir suteikiama reikalinga konsultacinė, psichosocialinė, teisinė ir kita pagalba, siekiant vaiką, įvaikį tinkamai ugdyti ir auklėti šeimai artimoje aplinkoje.
Lietuvos globos centrų informacija
Kelmės r. Šiaulių r. Radviliškio r. Pakruojo r. Joniškio r. Akmenės r. Šiaulių m. Rietavo Plungės r. Telšių r. Mažeikių r. Šilutės r. Klaipėdos r. Neringos Klaipėdos m. Palangos m. Kretingos r. Skuodo r. Jurbarko r. Tauragės r. Pagėgių Šilalės r. Panevėžio r. Kupiškio r. Rokiškio r. Biržų r. Pasvalio r. Panevėžio m. Kazlų Rūdos Marijampolės Kalvarijos Vilkaviškio r. Šakių r. Elektrėnų Trakų r. Širvintų r. Vilniaus m. Vilniaus r. Ukmergės r. Šalčininkų r. Švenčionių r. Anykščių r. Utenos r. Molėtų r. Ignalinos r. Zarasų r. Visagino Alytaus r. Lazdijų r. Druskininkų Varėnos r. Alytaus m. Prienų r. Kaišiadorių r. Kauno r. Jonavos r. Kėdainių r. Raseinių r. Birštono Kauno m.
Kėdainių r.
  • Akmenės r.
  • Alytaus m.
  • Alytaus r.
  • Anykščių r.
  • Birštono
  • Biržų r.
  • Druskininkų
  • Elektrėnų
  • Ignalinos r.
  • Jonavos r.
  • Joniškio r.
  • Jurbarko r.
  • Kaišiadorių r.
  • Kalvarijos
  • Kauno m.
  • Kauno r.
  • Kazlų Rūdos
  • Kėdainių r.
  • Kelmės r.
  • Klaipėdos m.
  • Klaipėdos r.
  • Kretingos r.
  • Kupiškio r.
  • Lazdijų r.
  • Marijampolės
  • Mažeikių r.
  • Molėtų r.
  • Neringos
  • Pagėgių
  • Pakruojo r.
  • Palangos m.
  • Panevėžio m.
  • Panevėžio r.
  • Pasvalio r.
  • Plungės r.
  • Prienų r.
  • Radviliškio r.
  • Raseinių r.
  • Rietavo
  • Rokiškio r.
  • Šakių r.
  • Šalčininkų r.
  • Šiaulių m.
  • Šiaulių r.
  • Šilalės r.
  • Šilutės r.
  • Širvintų r.
  • Skuodo r.
  • Švenčionių r.
  • Tauragės r.
  • Telšių r.
  • Trakų r.
  • Ukmergės r.
  • Utenos r.
  • Varėnos r.
  • Vilkaviškio r.
  • Vilniaus m.
  • Vilniaus r.
  • Visagino
  • Zarasų r.
Kėdainių pagalbos šeimai centras

Globos centro informacija

Vydūno g. 6, Kėdainiai 57177

Kėdainių rajono savivaldybė

https://www.vgnsaulute.lt/index.php/globeju-ir-iteviu-mokymas-ir-konsultavimas

saulute@kedainiai.lt

+37067888817

Budinčių globotojų skaičius: 5

Šiuo metu galimų prižiūrėti vaikų skaičius: 0

Darbuotojai ir jų kontaktai

Sagatienė Sandra

Pareigos - Direktorius

saulute.kedainiai@gmail.com


Naujausios naujienos

Šilalėje didelis dėmesys skiriamas globojamų vaikų psichologinei būklei

Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiąją specialistę Šilalės rajone su kitų institucijų darbuotojais į pasitarimą sukvietė bendradarbiavimo klausimai, skirti užtikrinti kuo kokybiškesnes paslaugas teikiant laikinąją globą (rūpybą) rajone. Vienas pagrindinių diskusinių klausimų – psichologo vaidmens svarba, ruošiantis vaiko laikinosios globos procesui. Dažnam vaikui, kuriam dėl tam tikrų priežasčių su biologiniais tėvais gyventi tapo nebesaugu ir dėl to jam reikėjo laikinai pakeisti aplinką, adaptaciniu laikotarpiu ir po jo psichologinė parama yra tikrai naudinga. Psichologas, turėdamas įrankį - reikalingas kompetencijas, gali būti puikus padėjėjas vaikui išgyvenant besikeičiančio gyvenimo laikotarpį. „Esame turėję atvejį, kuomet prieš patekdamas pas laikinus globėjus, vaikas pirmiausiai buvo išklausytas psichologo, jam suteikta psichologinė pagalba. Rezultatas buvo stebėtinai puikus, nes psichologas, pasitelkdamas savo gebėjimus ir žinias, vaiką tam tikra prasme „nugesino“ ir paruošė. Į laikinųjų globėjų namus vaikas atvyko daug ramesnis nei buvo paimtas iš savo tėvų namų, todėl manau, kad psichologo įtraukimą į vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos procesą reiktų taikyti ir kitais atvejais“, - siūlė Šilalės rajono socialinių paslaugų namų Globos centro darbuotoja Birutė Gudauskaitė-Girčė. Taip pat pabrėžti ir psichologų kaitos vaikui trūkumai. „Labai svarbu pasirūpinti, jog vaikas lankytųsi to paties psichologo konsultacijose, mat iki dabar yra pasitaikę ir kitokių atvejų. Pavyzdžiui, apsilankęs keturiose vieno psichologo konsultacijose ir užmezgęs su psichologu ryšį, leidžiantį atvirai kalbėti apie esamas problemas, vaikas sunkiai prisileidžia kitą psichologą, pas kurį jam paskirta penktoji konsultacija. Sudėtinga ne tik todėl, kad tai naujas žmogus, kurį vaikas turi iš naujo prisijaukinti, tačiau ir todėl, kad besiblaškant tarp specialistų, sustoja vaiko terapija ir pokytis. Visgi reikia nepamiršti, kad vaikai, su kuriais mes dirbame, yra jautresni aplinkai ir atsiverti naujam žmogui jiems ne visada yra paprasta. Turime orientuotis į vaiko gerovę, o ne į „pliuso pasidėjimą“ savo atžvilgiu“, - argumentavo B. Gudauskaitė-Girčė. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Šilalės rajone Jolanta Kvietkauskienė akcentavo ir globojamiems vaikams pasitaikančių patyčių problematiką, dėl kurios jau po mėnesio prasidėsiantys mokslo metai kai kam kelia didelę įtampą ir baimę. „Mums žinomu konkrečiu atveju yra reikalinga ne tik psichologo, tačiau ir savivaldybės administracijos švietimo skyriaus, pačių ugdymo įstaigų pagalba. Stengsimės, kad patyčios netemdytų vaikų noro eiti į mokyklą ir siekti joje gerų rezultatų“, - kalbėjo vyriausioji specialistė Šilalės rajone. Susitikime kalbėta ir techniniais klausimais - aptartas dalyvavimas globos peržiūros posėdžiuose. „Prieš susirenkant į globos peržiūros posėdžius, siūlyčiau specialistams susitikti arba susiskambinti ir tarpusavyje aptarti konkrečius atvejus, dėl kurių bus rengiami posėdžiai. Norėtųsi iš anksto išsakyti bei išgirsti pozicijas, tam, kad priimtume vieningus sprendimus dėl globos ir neliktų nesusikalbėjimo girdint klientams. Dabar neretai pasitaiko situacijų, kada posėdžių metu specialistų nuomonės išsiskiria, o tai, sutikite, iš šalies neatrodo labai profesionaliai“, - J. Kvietkauskienė siūlė gerinti globos peržiūros posėdžių kokybę. Anot Jolantos Kvietkauskienės, tokie susitikimai yra naudingi, todėl juos planuojama organizuoti reguliariai. Specialistė padėkojo susitikimo dalyviams, t. y. Šilalės rajono socialinių paslaugų namų direktoriui ir Globos centro darbuotojoms už geranorišką bendradarbiavimą, operatyvią pagalbą bei palinkėjo susirinkusiems sėkmingo darbo ateityje, užtikrinant pagalbą globojamiems vaikams ir globojančioms šeimoms.

Vilniaus

2019.08.13

Įvaikinusių šeimų susitikime – rekordinis dalyvių skaičius

Beveik du šimtai dalyvių iš visos Lietuvos susirinko į penkioliktąjį įvaikinusių šeimų susitikimą Raudondvario dvare. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba kasmet suburia šeimas vis kitoje šalies vietoje pasidalyti patirtimi, įgyti naujų žinių ir tiesiog pabūti kartu. „Susitikimų metu vyksta mokymai vaikų raidos, trauminių patirčių įveikimo, savęs pažinimo ir kitomis šeimoms aktualiomis temomis. Vaikai tuo tarpu pramogauja. Bet svarbiausi yra – bendrystė. Šiose šventėse užsimezgusi draugystė lydi šeimas ne vienerius metus“, – kalbėjo Tarnybos vadovė Alina Jakavonienė. Šįkart įtėvių ir jų mažųjų sambūriui maloniai atvertos ypatinga aura garsėjančio Raudondvario dvaro erdvės. Tiek vaikų juoko ir klegesio dvaras, ko gero, negirdėjo nuo savo pradžių pradžios. Susitikime dalyvavo daugiau nei 100 tėvelių ir per 80 vaikų nuo kūdikių iki 16-mečių. Didžioji dalis šeimų atvyko pirmą arba antrą kartą, savo mažuosius jie įvaikino neseniai. Buvo ir septintą ar aštuntą kartą susitikime dalyvaujančios šeimos. Viena šeima su jau paaugle dukra nepraleido net 13-os susitikimų. Aktorė, lektorė Kristina Savickytė šeimoms papasakojo apie kūrybinius ryšio su vaiku mezgimo būdus, spontaniškumo, atvirumo svarbą santykiuose, pasidalijo savo asmenine patirtimi. Šeimų pamėgta psichologė psichoterapeutė dr. doc. Asta Adler palietė itin jautrias ir svarbias įvaikinusioms šeimoms temas. Psichologė kalbėjo apie prieraišumą ir jo formavimą, vaiko trauminės istorijos atmintį ir prasmės suteikimą vaiko istorijai iki įvaikinimo. Analizavo, kaip tinkamai reaguoti į vaiko traumų ir netekčių inspiruojamus klausimus. Bendrai veiklai visus sujungė svajonių ant dešimties metrų ilgio aitvaro kaspinų rašymas. Sako, kad paleistos į dangų, jos išsipildo. Kiekvienas vaikas turi teisę augti saugioje ir mylinčioje šeimoje. Kviečiame dalintis meile ir padėti vaikams rasti šeimą. Šiuo metu Lietuvoje įvaikinimo laukia 477 vaikai. Daugiau informacijos apie įvaikinimą Lietuvoje galima rasti čia: http://vaikoteises.lt/ivaikinimas-ir-globa/ivaikinimas/.

Vilniaus

2019.08.13

GIMK mokytojos: tėvų globos netekusių vaikų nereikia bijoti

SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos Globos centro globos koordinatorės, Tarnybos atestuotos GIMK (Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programos) specialistės Dovilė Montvilaitė ir Evelina Kaidanovič papasakojo, kas sudaro GIMK programą ir kokių dalykų apie likusius be tėvų globos (rūpybos) vaikus visuomenei dar reikėtų pasimokyti. -Kam skirti GIMK mokymai ir kas sudaro jų turinį? -Dovilė Montvilaitė: GIMK programa – tai Globėjų, rūpintojų, budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa GIMK mokymai yra privalomi kiekvienam fiziniam asmeniui, norinčiam tapti vaiko globėju (rūpintoju), šeimynos steigėju, dalyviu ar budinčiu globotoju, ir jo sutuoktiniui ar bendrai gyvenančiam neįregistravus santuokos asmeniui, išskyrus vaiko artimuosius giminaičius (vaiko artimiesiems giminaičiams GIMK mokymai rekomenduojami). GIMK mokymus sudaro Pagrindinė ir Specializuota mokymų dalys, Tęstinė globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programos dalis bei Artimųjų giminaičių rengimo vaiko globai (rūpybai) programos dalis. Taip pat GIMK mokymų programa apima ir papildomą priemonę apie vaikus su negalia. Pagrindiniai GIMK mokymai yra tiems, kas ketina būti įtėviais ar globėjais (rūpintojais) arba nori vykdyti budinčio globotojo veiklą. Specializuoti mokymai skirti ketinantiems vykdyti budinčio globotojo veiklą, bendruomeninių globos namų darbuotojams, šeimynų dalyviams. Pagrindinę GIMK programos dalį sudaro 7 temos, Specializuotą GIMK programos dalį sudaro – 6 temos, Artimųjų giminaičių programą sudaro 6 dalys. Mokymai trunka 6-7 savaites. Evelina Kaidanovič: Mes esame Tarnybos atestuoti asmenys galintys mokyti anksčiau minėtus asmenis. Įgijome teisę vykdyti mokymus dar pagal mokymų programą PRIDE. Nuo 2018 metų birželio mėn. programa buvo pakeista, tad šiuo metu vykdome mokymus pagal atnaujintą GIMK programą. Žengiame koja kojon kartu su naujovėmis. -Atrodo, tėvais tampama ir nebaigus mokymų. Ko nežino tie, kurie ketina įsivaikinti, globoti (rūpintis) ar teikti socialinės priežiūros paslaugas bendruomeniniuose vaikų globos namuose? -Dovilė Montvilaitė: Žmonėms atrodo, kad jie viską žino, tačiau diena po dienos lankant mokymus nuomonės kečiasi. GIMK mokymų dalyviai iš tiesų labai daug sužino ir išmoksta. Mokymų pabaigoje girdime atsiliepimų, jog šie mokymai turėtų būti skirti ne tik globoti (rūpinti) ar įvaikinti besirengiantiems asmenims, bet ir turintiems savo biologinių vaikų. Evelina Kaidanovič: Mokymų dalyviai sužino, kuo skiriasi biologinių ir įvaikintų, globojamų (rūpinamų) vaikų auklėjimas ir ugdymas. Vaikučiams, kurie patyrė daug traumų, reikia kur kas daugiau mūsų pastangų ir rūpesčio, kad galėtume kompensuoti praradimus jų gyvenimuose. Mes su Dovile anksčiau dirbome vaikų globos namuose, todėl mokymų metu stengiamės išdėstyti ir teoriją, ir pateikti gyvų istorijų, tikrų atsitikimų. Laviruojame tarp teorijos ir gyvenimiškų pasakojimų apie vaikus. Dalijamės pavyzdžiais, kurie mums padėjo dirbant su vaikais, bet visada pabrėžiame, kad nėra vieno universalaus būdo, kaip auklėti vaiką, kaip su juo susitarti. Visada pabrėžiame, jog reikia surasti būdus kaip prieiti prie kiekvieno vaiko. -Su kokiais stereotipais apie globą ir įvaikinimą dažniausiai susiduriate? -Dovilė Montvilaitė: Paistaiko atvejų, kai žmonės galvoja, kad norint globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką iš pradžių reikia eiti savanoriauti į vaikų globos namus, patiems ieškoti vaiko globos namuose. Žmonėms atrodo, kad viskas vyksta labai greitai: ateini į vaikų globos namus, pamatai patinkantį vaiką, įsimyli ir jį gali globoti. Taip nebūna. Teisės aktai reglamentuoja globos (rūpybos) bei įvaikinimo procesų organizavimą ir jo procedūras. Asmenys, norintys globoti vaiką turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, kurios darbuotojams padedant, bus pradėta globos (rūpybos) šeimoje procedūra. Jeigu asmuo nori įvaikinti vaiką, likusį be tėvų globos (rūpybos), jis turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba į gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinį skyrių, kurių darbuotojams padedant, bus pradėta įvaikinimo procedūra. Procedūros nėra ilgos, trunka kelis mėnesius. Evelina Kaidanovič: Patiems eiti į vaikų globos namus rinktis vaiko ydinga. Tai nėra gerai nei vaikams, nei šeimoms. Visų pirma, nuėjus į organizaciją žmonės nežino vaiko statuso, ar jis yra galimas globoti, ar galimas įvaikinti. Reikėtų pagalvoti, kaip jaučiasi vaikai, kai kažkas ateina ir į juos žiūri kaip į žaisliukus galvodami, jog dabar išsirinks patį patraukliausią, jį turės ir juo rūpinsis. Ar jūs norėtumėte, kad kažkas ateitų su puikiu pasiūlymu atostogauti Maldyvuose ir bakstelėjęs pirštu išrinktų, kuris iš mūsų dabar ten važiuos? Tie, kurie būtų neišrinkti turbūt labai blogai pasijaustų, labai nukristų jų savivertė... -Kas labiausiai neramina pasiryžusius tapti globėjais, įtėviais, budinčiais globotojais? -Dovilė Montvilaitė: Pagrindinis rūpestis yra nesėkmės baimė. Daugelis abejoja, ar sugebės būti gerais įtėviais, globėjais (rūpintojais), ar mokės tinkamai auklėti ir prižiūrėti vaiką, ar jį augins taip, kaip augintų savo biologinį vaiką. Dalį gąsdina be tėvų globos (rūpybos) likusių vaikų istorija, jų tėvų praeitis. Jeigu be tėvų globos (rūpybos) likusių vaikų tėvai turėjo protinį atsilikimą, psichinių ligų, yra bijoma, kad ir vaikai paveldės šias ligas. Tačiau psichinės ligos arba protinė negalia nebūtinai yra paveldimos. Pavyzdžiui, lengvas protinis atsilikimas gali atsirasti ir dėl socialinių įgūdžių stokos, o ne dėl paveldimumo. Evelina Kaidanovič: Taip pat žmones lydi baimė, ar tikrai jų globojami (rūpinami) ar įvaikinti vaikai nepaveldės ydų iš savo biologinių tėvų. Susiduriame su daugybe stereotipų, tačiau bandome praplėsti žmonių žinias. Skatiname nebijoti be tėvų globos (rūpybos) likusių vaikų ir jų istorijų. Iš tiesų vaikams labai reikia rūpesčio, dėmesio ir žmogiškos šilumos. Priėmę vaikus į šeimas galite pakeisti jų likimus, išgydyti sužeistas vaikų širdis.

Vilniaus

2019.08.13

Visos naujienos