Naujienos
💙 „Svarbu ne tik žinoti savo atsakomybę, bet ir imtis veiksmų.“
„Svarbu ne tik žinoti savo atsakomybę, bet ir imtis veiksmų.“ Kai kalbame apie vaiko gerovę, neužtenka vien žinoti, kas už ką atsakingas. Svarbu gebėti susitarti, priimti sprendimus ir veikti. Neieškant kaltų, o ieškant sprendimų. Spalio 13 d. Tauragėje į tarpinstitucinį susitikimą susirinko Tauragės, Jurbarko, Šilalės rajonų ir Pagėgių savivaldybių atstovai – globos centrų, atvejo vadybos, vaiko teisių gynėjai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai bei savivaldybių specialistai ir vadovai. Šį kartą dėmesio centre – ne tik bendradarbiavimas, bet ir atsakomybė veikti. Susitikimo metu dalyviai: Gilinosi į skirtingus požiūrius ir vertybines nuostatas vaiko gerovės sistemoje. Mokėsi taikyti SMART metodą aiškiems ir įgyvendinamiems tikslams išsikelti. Analizavo savo veiklos iššūkius, ieškojo klaidų ir galimų sprendimų. Stiprino gebėjimą veikti kaip viena komanda, kurioje kiekvienas prisiima atsakomybę. Juk vaikui nesvarbu, kurios institucijos atsakomybės ribose yra jo problema. Jam svarbu, kad suaugusieji rastų sprendimą. Skirtingos atsakomybės. Vienas tikslas – saugus vaikas. Dėkojame visiems dalyviams už atvirumą, įsitraukimą ir prasmingą bendrą darbą!...
💙 Saugi vaikystė – mūsų visų atsakomybė.
Kaip užtikrinti, kad kiekvienas vaikas globėjų šeimoje augtų saugus, išgirstas ir apsaugotas nuo smurto? Spalio 12 d. Vilniuje į strateginę sesiją iš skirtingų Lietuvos regionų susibūrė savivaldybių administracijų bei globos centrų atstovai, vaiko teisių gynėjai ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, siekdami kartu ieškoti sprendimų, kaip stiprinti smurto prevenciją globėjų šeimose. Nors šiandien turime įvairių pagalbos ir prevencijos priemonių, praktikoje vis dar pasitaiko situacijų, kai vaikai smurtą patiria ir globėjų šeimose. Tai jautri, tačiau labai svarbi tema, apie kurią turime kalbėti atvirai – ne ieškodami kaltų, o ieškodami sprendimų. Kartu ieškojome atsakymų: Ką turime padaryti, kad smurtas neįvyktų? Kaip stiprinti vaikus, kad jie gebėtų atpažinti nesaugias situacijas? Ką galime padaryti geriau kaip specialistai ir institucijos? Kaip globos koordinatorius gali pasitelkti bendruomenės išteklius ir technologijas prevencijai? Šiuo susitikimu darbas nesibaigia. Jį tęsime nuotolinėje darbo grupėje, kurioje rengsime konkrečius pasiūlymus atsakingoms institucijoms dėl smurto prevencijos globėjų šeimose stiprinimo. Nes kiekvienas vaikas turi teisę ne tik augti šeimoje, bet ir jaustis joje saugus....
32 Lietuvos specialistai sėkmingai baigė tarptautinę programą „Suprasti savo praeities vertę“
Mūsų praeitis gali mus formuoti, bet ji neapibrėžia mūsų vertės. Kartais visą gyvenimą nešiojamės įsitikinimus, kurie niekada nebuvo tiesa. „Aš nepakankamai geras.“ „Aš nevertas meilės.“ „Turiu būti tobulas, kad mane priimtų.“ Šios mintys dažnai gimsta iš ankstyvųjų patirčių, išgirstų žodžių ar santykių, kuriuose pritrūko saugumo, priėmimo ir supratimo. Tačiau tai, ką patyrėme, nėra tai, kas esame. Šiandien turime kuo pasidžiaugti! Net 32 Lietuvos specialistai sėkmingai baigė tarptautinę programą „Suprasti savo praeities vertę“ („Making Sense of Your Past Worth“) ir gavo tai patvirtinančius pažymėjimus! Iš viso programoje mokėsi specialistai iš globos centrų, atvejo vadybos, socialinio darbo, šeiminių namų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tai daugiau nei naujos profesinės žinios. Tai kelionė į gilesnį savęs ir kito žmogaus supratimą. Programoje ypatingas dėmesys skiriamas tam, kaip mūsų praeities patirtys formuoja savivertę, prieraišumą, santykius ir įsitikinimus apie save. Mokomasi atpažinti klaidingus, kartais giliai įsišaknijusius įsitikinimus, juos permąstyti ir atrasti naujus, sveikesnius santykio su savimi bei kitais būdus. Čia svarbu ne teisti savo praeitį, o ją suprasti. Ne ieškoti kaltų, o atrasti, kaip galime kurti kitokią ateitį. Net 90 proc. programos turinio sudaro kūrybiniai, patyriminiai metodai ir refleksija, leidžiantys ne tik kalbėti apie pokyčius, bet ir juos asmeniškai patirti. Kodėl tai taip svarbu vaikų globos srityje? Nes rūpindamiesi vaikais, patyrusiais netektis, nesaugumą ar sudėtingus gyvenimo išgyvenimus, pirmiausia turime mokėti atpažinti ir suprasti savo pačių patirtis. Jos veikia tai, kaip kuriame ryšį, reaguojame į sunkumus ir atliepiame kito žmogaus poreikius. Negalime nuvesti kito ten, kur patys dar nesame buvę. O gražiausia tai, kad šios žinios keliaus toliau! Dauguma programą baigusių specialistų jau veda arba artimiausiu metu planuoja vesti mokymus kitiems. Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių Lietuvoje turės galimybę geriau suprasti savo patirtis, stiprinti savivertę ir kurti saugesnius santykius su savimi bei kitais. Kviečiame sekti naujienas savo savivaldybėse ir nepraleisti galimybės dalyvauti programos „Suprasti savo praeities vertę“ mokymuose! Nuoširdžiai džiaugiamės kiekvienu specialistu, kuris pasirinko šį nelengvą, bet prasmingą pažinimo kelią ir šiandien yra pasirengęs padėti juo eiti kitiems. Nes kiekvienas žmogus yra vertingas. Ne dėl savo pasiekimų. Ne dėl to, kokia buvo jo praeitis. O tiesiog todėl, kad yra. #VaikaiYraVaikai #GlobosCentrai #SuprastiSavoPraeitiesVertę #VaikųGloba...
.png)
Vaikų verbavimas: 7 filmukų ciklas padės atpažinti manipuliaciją ir žinoti, kaip reaguoti
Vaikų verbavimas: 7 filmukų ciklas padės atpažinti manipuliaciją ir žinoti, kaip reaguoti Vaiko teisių gynėjai parengė septynių filmukų ciklą, skirtą vaikų verbavimo prevencijai. Filmukuose į pavojų žvelgiama per psichologinę prizmę – aiškinamasi, kokie vaiko emociniai ir socialiniai poreikiai gali būti išnaudojami, kaip kuriamas pasitikėjimas ir kodėl vaikas kartais pats nesupranta, kad tapo manipuliacijos dalimi. Informacinius filmukus žiūrėkite Vaiko teisių TV. Verbavimo rizika nėra vaiko charakterio ar auklėjimo šeimoje klausimas. Verbuotojai gali pasinaudoti labai natūraliais paauglystės poreikiais – priklausyti, būti pripažintam, turėti savo pinigų, jaustis savarankiškam. „Kalbėdami apie vaikų verbavimą, turime klausti, kaip galime padėti vaikui atpažinti situacijas, kuriose jo pasitikėjimu ar natūraliu noru būti priimtam gali būti pasinaudota. Vaikui nereikia užaugti bijančiam žmonių. Jam reikia žinoti, kad gali sustoti, suabejoti, pasitarti ir, svarbiausia, kad suklydęs jis vis tiek turės į ką kreiptis pagalbos. Todėl mūsų užduotis – kurti aplinką, kurioje vaikas žinotų: net ir susidūręs su sudėtinga situacija, sulauks pagalbos“, – pastebi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė. „Rusijos tarnybos, taip pat su jomis susiję tarpininkai, vis aktyviau ieško žmonių, kuriuos galėtų panaudoti prieš Lietuvą ir kitas Vakarų valstybes. Deja, tarp taikinių atsiranda ir vaikai bei paaugliai. Svarbiausia, ką turime labai aiškiai pasakyti: vaikai tokiose situacijose yra aukos. Jie, pirmiausia, yra taikinys. Vaikus bandoma paveikti dėmesiu, tariamu pasitikėjimu, pinigais, o vėliau – baime, gėda, šantažu ir grasinimais. Todėl itin svarbi informacija, padedanti vaikams laiku suprasti, kad jais bandoma pasinaudoti ir dar svarbiau vaikams reikia žinoti, kaip tokiose situacijose elgtis“ - pažymi NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas. Septynių filmukų serijoje kartu su vaiko teisių gynėjais įžvalgomis dalijasi Lietuvos policijos, Paramos vaikams centro, „Vaikų linijos“, Valstybės saugumo departamento, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto ir kitų sričių ekspertai. Pašnekovai atsakė į klausimus, kodėl vaikai tampa verbuotojų taikiniu, kaip sumažinti verbavimo riziką, kokį apsauginį vaidmenį gali turėti prasminga veikla ir saugi aplinka, kodėl vaikai užmezga kontaktą su nepažįstamais žmonėmis ir kodėl kartais nutyli apie patiriamą manipuliaciją. Taip pat aptariama, kaip elgtis tėvams, įtarusiems, kad jų vaikas gali būti verbuojamas, ir kokios pagalbos vaikui gali reikėti jau pašalinus pavojų. Vaiko teisių gynėjai primena, kad susidūrus su galimu verbavimu pirmiausia reikėtų vaiką išklausyti, padėkoti už pasitikėjimą ir vengti kaltinimų. Jei kyla įtarimų dėl verbavimo, verta išsaugoti susijusią informaciją ir kreiptis pagalbos. Kilus realiai grėsmei, reikėtų skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112, o dėl galimo verbavimo į priešišką veiklą galima pranešti Valstybės saugumo departamentui telefonu +370 700 70 007 arba el. paštu pranesk@vsd.lt. Pagalba vaikui gali būti reikalinga ir pavojui jau praėjus. Po tokios patirties vaikas gali jausti baimę, gėdą, nerimą, abejoti savimi ir savo sprendimais. Jei vaikas tampa uždaresnis, sunkiau miega, vengia bendravimo ar nuolat grįžta prie išgyventos situacijos, verta kreiptis profesionalios pagalbos. Konsultacijos galima kreiptis ir į Vaiko teisių liniją telefonu 0 800 10 800. Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112....
💛 Parsivežame ne tik įspūdžius. Parsivežame idėjas, kurios gali virsti pokyčiais. Vizitas į Lenkiją tapo keliomis intensyviomis dienomis, kupinomis pokalbių, susitikimų, klausimų ir gyvų patirčių apie tai, kaip dar geriau būti šalia vaiko ir šeimos tada, kai jiems labiausiai reikia pagalbos. Lankydamiesi skirtingose institucijose ir organizacijose Varšuvoje, Lodzėje, Čenstakavoje ir Katovicuose kalbėjome apie šeimos stiprinimą, vaiko teisių užtikrinimą, globėjų paiešką, rengimą ir palaikymą, pagalbą krizę patiriančioms šeimoms bei vaikų apsaugą nuo smurto. Tačiau svarbiausia – ką išgirdome ir ką parsivežame su savimi. 🟢 Matyti vaiką, o ne „mažus netobulumus“. Kartais dėmesį patraukia mums neįprasta ar netinkamai atrodanti vaiko išvaizda, apranga, elgesys ar kiti iš pirmo žvilgsnio pastebimi dalykai. Tačiau svarbu neužstrigti ties tuo, kas išorėje. Pirmiausia matykime patį vaiką – kaip jis jaučiasi, ko jam trūksta, kokie jo poreikiai ir kas šiuo metu jam svarbiausia. 🟢 Akcentuoti stiprybes. Ne tik ieškoti, kas šeimoje neveikia, bet pastebėti tai, kas veikia, kokių stiprybių turi vaikas ir šeima – ir nuo jų pradėti pagalbą. 🟢 Kurti ir saugoti ryšį su vaiku. Ryšys su vaiku nėra tik papildoma darbo dalis – jis yra pagrindas, leidžiantis vaiką išgirsti ir suprasti. Tik jausdamasis saugus, priimtas ir matomas vaikas gali atsiverti, pasitikėti suaugusiuoju, kalbėti apie savo patirtis ir poreikius. Todėl priimant sprendimus svarbu klausti ne tik „kas vaikui geriausia?“, bet ir „ar mes iš tiesų išgirdome patį vaiką?“ 🟢 Ne kaltinti tėvus, o bendradarbiauti. Sudėtingoje šeimos situacijoje lengva ieškoti kaltų, tačiau kaltinimas kuria gynybą ir atstumą. Kai į tėvus žiūrime kaip į partnerius, kalbamės, ieškome jų stiprybių ir kartu sprendžiame, ką galima keisti, atsiranda visai kitos galimybės rezultatui. Tikslas – ne įrodyti, kas padarė ne taip, o kartu kurti saugesnę aplinką vaikui. 🟢 Dirbti ne tik su vaiku, bet ir su jo aplinka bei bendruomene. Vaiko situacija nesibaigia ties juo pačiu. Svarbu matyti šeimą, artimuosius, mokyklą, bendruomenę ir specialistus – visą aplinką, kuri gali tapti vaiko atrama. 🟢 Aktyviai dirbti su vaiku ir šeima. Ne spręsti už šeimą, o įtraukti ją į procesą, padėti atpažinti savo galimybes ir kartu ieškoti sprendimų. 🟢 Užtikrinti ryšio ir pagalbos tęstinumą. Pagalba neturėtų baigtis vienu susitikimu ar sprendimu. Vaikui ir šeimai svarbu žinoti, kad santykis nenutrūks vos išsprendus vieną problemą. Ir galiausiai – žinoti, atpažinti poreikį ir jį tenkinti. Už institucijų, procedūrų ir pagalbos planų pirmiausia matyti žmogų, jo situaciją ir tikrąjį poreikį. Visa tai jungia viena labai paprasta, bet svarbi kryptis – pirmiausia emocinis poreikis ir vaiko interesai. Tokie vizitai vertingi ne todėl, kad galime tiesiog perkelti kitos šalies modelį į Lietuvą. Jie vertingi todėl, kad leidžia sustoti, palyginti, diskutuoti ir savęs paklausti: Ką galime daryti kitaip? Ką galime sustiprinti? Ir ką galime padaryti dar geriau dėl vaiko? Nuoširdžiai dėkojame visai pažintiniame vizite dalyvavusiai grupei, kuri buvo aktyvi, klausianti ir aktyviai besidominti. Grįžtame su pilnais užrašų lapais, naujais klausimais, idėjomis ir įkvėpimu. Dabar svarbiausia, kad tai, ką pamatėme ir išgirdome, neliktų tik užrašuose, o po truputį virstų realiais pokyčiais vaikams ir šeimoms Lietuvoje. 💛...
Ketvirtasis vaikų globos ambasadorių renginys Žalgirio arenoje nustebino svečių gausa
Keturios nuotraukos. Ketveri metai. Ir vis daugiau mūsų. Kartais augimą geriausiai parodo ne skaičiai, o žmonės. Žvelgiant į vaikų globos ambasadorių renginių nuotraukas per ketverius metus, labai aiškiai matyti, kaip auga ši bendruomenė. Kasmet – daugiau veidų, daugiau žmonių, pasiryžusių kalbėti apie globą, dalintis jos žinia ir savo pavyzdžiu įkvėpti kitus. Tai, kas prasidėjo nuo mažesnio rato, šiandien tampa vis stipresniu balsu už kiekvieno vaiko teisę augti šeimoje. Ir turbūt gražiausia – žinoti, kad už kiekvieno naujo žmogaus šioje nuotraukoje slypi dar daugiau pokalbių, išgirstų istorijų ir žmonių, kuriuos globos žinia pasieks rytoj. Bendruomenė auga. Ambasadorių daugėja. O kartu auga ir vaikų globos žinutės jėga. Ačiū kiekvienam, kuris esate šios bendruomenės dalis. Ketvirtasis vaikų globos ambasadorių renginys Kaune Trečiasis vaikų globos ambasadorių renginys Panevėžyje Antrasis vaikų globos ambasadorių renginys Vilniuje Pirmasis vaikų globos ambasadorių renginys Alytuje...
Tokia žinutė nuvilnijo šiandien ryte ant sostinės Žaliojo tilto. Čia buvo atidengtos skulptūros tobuliems vaikams. Susirinkusiųjų nuostabai po skulptūrų konstrukcijas slėpusiu audiniu nieko nebuvo. Šia socialine iniciatyva vaiko teisių gynėjai drauge su visos Lietuvos globos centrais siekia atkreipti dėmesį į tėvų globos netekusius vaikus, globėjų poreikį Lietuvoje bei kviečia atverti namų duris ir širdis. Šių metų kampanija yra apie tai, kad tobulų vaikų nebūna, bet yra vaikų, kuriems reikia mūsų. Stipriausiai vaiką augina saugus ryšys ir žinojimas, kad yra vertingas ir mylimas toks, koks yra. Šiuo metu ne šeimos aplinkoje auga 938 tėvų globos netekę vaikai. Labai dėkojame Vilniaus miesto savivaldybei, kuri atvira svarbioms socialinėms iniciatyvoms. Tobulų vaikų nebūna ir šiandien prasidedančios Vaikų globos savaitės tema. ...
Globojančių šeimų festivalis 2026 Šiauliuose
Birželio 27 d. Šiauliuose vyks Globojančių šeimų festivalis – bendrystės, padėkos ir prasmingų susitikimų šventė globėjams, budintiems globotojams, įtėviams, vaikams ir visiems, kuriems rūpi saugi vaikystė. 💛 Festivalio metu dalyvių lauks įvairios veiklos vaikams ir šeimoms, koncertai, pramogos, susitikimai bei galimybė pabūti kartu bendruomenėje, kurią vienija rūpestis vaikais. Kviečiame susipažinti su Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės kvietimu į festivalį: https://youtu.be/BFH6qf9Zuq4 Taip pat kviečiame išgirsti Šiaulių miesto mero kvietimą: https://youtu.be/qf8F-2wZFtE Laukiame visų Šiauliuose!...