Naujienos
Vaikų globėja Greta Janavičienė: „Jie nekalti, kad gimė ten, kur yra nereikalingi
Atrodo, kad filologės Gretos Janavičienės kelias buvo pažymėtas iš anksto. Tada, kai dar studentai, prieš 16 metų su būsimu vyru Mariumi stabtelėjo prie pakelėje stovinčio berniuko ir nusprendė jį pavėžėti. Šiandien prie jūros gyvenanti šeima augina dvi savo dukras Augustę ir Izabelę, globoja dar nė trejų neturintį Emilį ir į savo namus laikinai globai priima vaikus, kuriems labiausiai reikia šilumos ir meilės. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje tėvų globos netekusius vaikus globojo trys tūkstančiai 289 globėjai, 241 budintis globotojas ir 56 šeimynos. Gretos ir Mariaus Janavičių šeima yra viena iš jų. Dar daugiau – šeima sutiko dalyvauti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ rengiamoje fotosesijoje ir garsiai kalbėti apie tai, kad itin trūksta ir budinčių globotojų, kurie laikinai, jei šeimoje įvyksta krizė, rūpinasi vaikais, ir nuolatinių globėjų, kurie vaikus užaugina iki pilnametystės. „Globa nėra baubas, kiekvienas, vaikus mylintis žmogus gali tapti globėju, reikia tik gerai viską apsvarstyti, pasiryžti ir paskambinti į artimiausią globos centrą“, - sako G. Janavičienė. Jos šeimos nuotrauką jau visai netrukus bus galima pamatyti fotografo Artūro Morozovo fotografijų parodoje-manifeste „Tada, kai pamačiau Tave“, kuri nuo vasario 6 dienos bus simboliškai atidaryta Tado Kosciuškos gatvėje, 3 numeriu pažymėtame name - iki 1990 metų buvusioje internatinėje mokykloje, o šiandien – parodų erdvėje, kurioje istorija pristatoma ne tik kaip fiksuota praeitis, bet ir kaip mūsų visų apmąstoma ir tebekuriama realybė. G. Janavičienės šeimos istoriją išklausė ir užrašė žurnalistė Laisvė Radzevičienė. Greta, jūsų apsisprendimo globoti vaikus istorija primena filmą. Prisiminkime, nuo ko viskas prasidėjo? Ne kartą jau pasakojau šią istoriją. Šiandien, galbūt, būtume kitaip pasielgę, o tada su būsimuoju vyru buvome dar visai, jauni, studentai. Važiuodami, netoli Kauno, pamatėme pakelėje stovintį berniuką. Lijo lietus, jis stovėjo vienais marškinėliais, su futbolo bateliais, visas šlapias stabdė mašinas. Paprašė pavežti iki autobusų stoties. Bevažiuodami įsikalbėjome, paaiškėjo, kad berniukas pabėgo iš vaikų namų ir keliauja pas vyresnįjį brolį, berods, į Šiaulius. Berniuko pasakojimas mus sukrėtė, jis buvo dar nedidelis, gal dešimties, bet jau toks savarankiškas. Turbūt tuose vaikų globos namuose jam nebuvo labai lengva, kad iš ten bėgo... Šiandien aišku, kad turėjome paskambinti policijai, o tuomet berniuko pasakojimas mus taip sukrėtė, kad mes pirmiausia jį nuvežėme į piceriją, pamaitinome, o paskui įsodinome į autobusą, įdaviau jam savo telefono numerį ir paprašiau, kad paskambintų, kai pasieks tikslą. Mums paskambino brolis, išbarė: „Ką sau galvojate, reikėjo policiją kviesti!” Brolis buvo gal vos per dvidešimtį. Nežinau, kaip toliau susiklostė to berniuko likimas, baigę mokslus, mes išvykome iš Lietuvos į užsienį. Grįžome tik neseniai, bet jau tada apsisprendėme ir vienas kitam pažadėjome: jei tik galėsime, jei tik turėsime sąlygas, padėsime tokiems vaikams. Ir, štai, jūsų pažadas tapo realiais darbais... Dešimtį metų gyvenome Anglijoje, galvojome ir ten apie globą, tačiau neturėjome sąlygų. Į Lietuvą grįžome prieš ketverius metus, įsikūrėme pajūryje, šalia mama, brolio šeima, tokia maža bendruomenė. Kai grįžau, akis užkliuvo už skelbimo, kviečiančio tapti globėju ir išklausyti GIMK mokymus. Baigiau vienus, paskui – išplėstinius, kad galėčiau tapti budinčia globotoja. Klaipėdos rajonui manęs anuomet neprireikė, tačiau susisiekė globėjų ieškantys kito rajono specialistai. Ką tik gimęs kūdikėlis buvo paliktas ligoninėje. Kadangi vaikelis turėjo sveikatos problemų, niekam jo nereikėjo, laukė tiesus kelias į vaikų globos namus. Išties, gyvendamas savo burbule net nesuvoki, kad yra ir kitoks gyvenimas. Kad egzistuoja vaikai, kuriems tiesiog nepasisekė, jie nekalti, kad gimė aplinkoje, kur nėra reikalingi. Laikinoji globa yra tarsi tarpinė stotelė, iš kurios vaikai pajuda toliau. Viena, kai jie pabūna dvi, tris dienas, tačiau kas kita, kai jūsų namuose gyvena metus. Kaip tvarkotės su savo jausmais? Išties, esame tarpinė stotelė. Kai šeima išgyvena krizę ir vaikai joje nebegali būti, vaikų teisių specialistai pirmiausiai ieško giminaičių, kaimynų, žmonių iš vaikams pažįstamos aplinkos. Jei tokių neatsiranda, kreipiasi į mus. Klaipėdos rajone esame vos trys budintys globotojai, labai jų trūksta, įdarbintų ir daugiau. Kai su mumis susisiekia, informacijos apie vaiką gauname nedaug – sužinome tik amžių ir kada atveš. Būna, atveža ir po dviejų valandų. Tada pažindiniesi, kalbiesi, ramini. Vaikai dažniausiai sutrikę, išsigandę, pirmiausia norisi juos apkabinti, nuraminti, kad geriau pasijustų. Mūsų darbas – labai neapibrėžtas, vaikas pabūna labai įvairiai, kartais - dieną, kelis mėnesius, bet gali likti ir metams ar daugiau. Be jokios abejonės prisirišimas atsiranda, tačiau jau per mokymus esi supažindinamas kaip susidoroti su išsiskyrimu. Keistas jausmas, kai namai ištuštėja, bet ypač padeda žinojimas, kad vaikas grįžta į geresnę padėtį nei buvo, kad tėvų situacija pagerėjo, susitvarkė, ar vaikui randami globėjai. Tai – sėkmės istorijos. Kodėl vaikai paimami iš šeimų? Kas nutinka? Ar galite pasidalinti? Istorijos - pačios įvairiausios. Dažniausiai vaikai atvyksta iš ten, kur tėvai jais nebegali pasirūpinti, dėl turimų priklausomybių. Tačiau negali pykti, jie gyvena tarsi užburtame rate – seneliai vartojo, pagimdė vaikus, kurie vartoja, tie pagimdė vaikus, kurių gyvenimas nežinia, kaip pasisuks. Institucijoms kartais pavyksta nutraukti šį baisų ratą, galime tikėtis, vaikai priims geresnius sprendimus nei jų tėvai. Ar į jūsų namus patekę vaikai pajunta pasikeitimą, lengvai priima kitokį gyvenimą ir jo taisykles? Atvykę vaikai dažnai būna tokie sutrikę ir išsigandę, kad net nenori priimti naujos realybės – čia pas jus tvarkinga, švaru. Jie sako: „Mes irgi visko turime, ko tik mums reikia!” O vėliau, manau, jiems svarbu diena iš dienos matyti nuoseklumą, jiems reikia šilumos, dėmesio, rutinos, kasdienio maisto, laiku nueiti miegoti. Pastebiu: kai įsigyvena, jie po truputį nurimsta, pralinksmėja, jaučiasi geriau. Name vaikams įrengėme atskirą kambarį, per tuos kelis metus jau turėjome devynis globotinius. Nuo kelių dienų iki 16 metų amžiaus. Su vienais iš jų palaikome ryšį, apie kitus nieko nežinome, ypač, jei vaikai buvo maži. Smagu, kai ryšys išlieka, gera žinoti, kaip jiems sekasi. Turbūt nėra taip paprasta suvokti, kad vaikai savo tėvus myli, kokie jie bebūtų... Esame visko matę – vieni vaikai pas tėvus nori grįžti, kiti – nenori. Kad ir kokie tėvai būtų, jie - jų tėvai. Pas mus yra gyvenę paauglių, kurie buvo matę daug nepriežiūros, susidūrę su visokiais dalykais, tačiau jie sako tėvus mylintys, nes jie - viską leidžia. Nori parūkyti? Kodėl gi ne? Nenori eiti į mokyklą? Tai ir neik! Nesvarbu, kad nesirūpina, kad savaitėmis dingsta, tėvai tampa patogūs, nes viską leidžia. Ir staiga apsigyveni aplinkoje, kur egzistuoja tam tikros taisyklės, kur iš tavęs reikalaujama tam tikrų dalykų! „Man mama tai leistų“, - jie sako. Stengiamės tokias situacijas spręsti gražiai, be dramų. Ir niekas nevyksta nuo pirmosios dienos. Su vaiku susipažįsti, o tada jau: „Įsidėk, prašau, lėkštę į indaplovę, juk, matai, visi taip daro“. Jie labai ir neprieštarauja, taisyklių jiems netgi reikia. Su jaunesniais vaikais irgi panašiai. „Aš guluosi vėliau“, - sako. Bet mūsų namuose yra miego laikas ir ritualai prieš miegą. Kitaip nebus. O paskui žiūri, vaikas pailsėjęs, linksmesnis, jam patinka ir knygos, kurias skaitome prieš miegą. Jūsų į paauglystę žengiančios dukros mato gražų pavyzdį. Ar jos padeda, kaip įsitraukia į jūsų veiklą? Augustė ir Izabelė jau didelės, mergaitės gimė ir augo Anglijoje, jos labai draugiškos, moka priimti kitus, prisiderinti. Kai šeimoje atsiranda naujas vaikas, jos aprodo namus, žaidžia, piešia kartu. Paskui gal kiek pabosta, ypač, jei vaikas mažesnis. Be abejo, visokių mažų konfliktų vyksta, tačiau mergaitės puikiai susitvarko. Jos didžiuojasi mūsų veikla, mokykloje net prezentaciją parengė apie mamos darbą. Greta, ką pasakytumėte tiems, kurie norėtų imtis šios gražios misijos, tačiau nesiryžta? Turbūt ne visiems ir reiktų tapti globėjais, esu susidūrusi su lūžusios globos atvejais, kai globėjai neištvėrė, atsisakė vaikų, vaikai patyrė dar vieną traumą. Turi įvertinti savo galimybes, emocijas, daug domėtis. O tada, kai esi pasirengęs, tiesiog imti ir daryti. Globos centruose dirba puikūs, savo darbą išmanantys ir malonūs koordinatoriai, jie viską ir paaiškins. Ir tada, galbūt, jūs atrasite save toje veikloje, gyvenimui suteiksite labai daug prasmės ir, padėdami kitiems, jausitės labai gerai. Globojamų vaikų kasdienybę įamžinusio Artūro Morozovo fotografijų paroda-manifestas „Tada, kai pamačiau Tave“ – nuo vasario 6 iki kovo 6 d. „Istorijų namuose“ Vilniuje, T. Kosciuškos g. 3. Nuo kovo 7 d. fotografijų paroda bus eksponuojama Kauno Ąžuolyno viešojoje bibliotekoje....
2025 metai prasidėjo darbingai. Šią savaitę, sausio 7 d. vyko pirmasis darbo grupės dėl globėjo (rūpintojo) parinkimo likusiam be tėvų globos vaikui komisijos darbo reglamento paruošimo susitikimas. Susitikime dalyvavo Elektrėnų, Panevėžio, Vilniaus rajonų savivaldybių atstovai, VVTAĮT Kauno, Vilniaus, Panevėžio apskričių vaiko teisių apsaugos skyrių patarėjai, specialistai, bei Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Vilniaus rajono globos centrų atstovai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai. VVTAĮT Metodinės pagalbos, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus patarėjas Jaroslavas Kazlovskis pristatė atlikto Lietuvoje veikiančių Komisijų darbo analizę, apibendrino atlikto tyrimo rezultatus, kurio pagrindu dalyviai diskutavo apie Komisijų darbo reguliavimo reglamentą. Aptartos pagrindinės Komisijų reglamento reguliavimo problemos: savivaldybėse galioja skirtingas Komisijų reglamentas, Komisijų reglamentai yra formalūs, neatskleidžiantys visų Komisijos darbo etapų, Globėjo (rūpintojo) parinkimo likusiam be tėvų globos praktika yra skirtinga ir tobulintina. Darbo grupės tikslas – paruošti rekomendacinę globėjo (rūpintojo) parinkimo likusiam be tėvų globos vaikui komisijos darbo tvarką/reglamentą, kuri padėtų sklandžiau ir efektyviau organizuoti Komisijų darbą parenkant globėjus(rūpintojus) be tėvų globos likusiems vaikams. Darbo grupė toliau tęs darbą....
Globotinį devynerius metus auginanti Jolitos šeima: emocinį ryšį pajutome jau po pirmo susitikimo
„Nuo vaikystės savo svajonėse įsivaizduodavau didelį namą su laiptais, tokiais kaip dabar įsirengėme, namuose bėgiojančius vaikus, nuolatinį šurmulį. Apie ką svajojau, tą likimas ir sudėliojo“, – šypsosi Jolita Rumskienė. Alytaus rajone gyvenanti moteris šiuo metu yra nuolatinė globėja, taip pat moteris vykdo ir budinčio globotojo veiklą suteikdama namus laikinai tėvų globos netekusiems vaikams. Jos su vyru namuose jau devynerius metus auga globotinis, kuriam dabar 15 metų. Kasdien Lietuvoje bent 6 vaikams reikalingi budintys globotojai arba globėjai. Artėjant didžiosioms metų šventėms vaikų globos centrus vienijantis tinklas „Vaikai yra vaikai“ ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pradeda iniciatyvą „Mano akims reikia Tavo akių“, kurios metu atkreipiamas dėmesys į globėjų laukiančius vyresnius vaikus ir kviečiama pasvarstyti apie jų globą. Iki šiol prisimena dovanoto baliono istoriją Globėjos keliu Jolita žingsniuoja jau daugiau nei dešimtmetį. 2012 m. jos dukros klasiokė neteko mamos ir mergaitė pateko į vaikų globos namus. „Pagalvojau, kad štai ir atėjo laikas tapti globėja. Ji buvo mūsų pirmoji globotinė, kuri gyveno su mumis septynerius metus, o po to pradėjo savarankišką gyvenimą“, – pasakoja globėja. Globojant mergaitę Jolitai norėjosi namuose dar daugiau šurmulio, tad nusprendė į šeimą priimti ir dar vieną tėvų globos netekusį vaiką. Šįkart berniuką. „Kai globos specialistai pateikė turimą informaciją apie vaiką, iš karto pasakiau, kad noriu su juo susipažinti. Nuojauta neapgavo. Kai su juo susitikau, iš karto pajutau emocinį ryšį. Jis daugiau nei dvejus metus buvo praleidęs vaikų globos namuose, tad troško šeimos, suaugusiųjų dėmesio. Tas pirmas kontaktas man buvo neįtikėtinai svarbus ir tik patvirtino apsisprendimą globoti“, – pasakoja Jolita. Globėja prisimena, kad po svečiavimosi savaitgalio, ji berniukui padovanojo balioną, kurį jis išsivežė į vaikų namus. „Po savaitės susitikome, berniukas rankose laikė jau subliuškusį balioną, kuris jam priminė mane. Jis taip nuoširdžiai saugojo tą dovaną – tai mane labai sugraudino“, – prisimena moteris. Reikėjo supažindinti su supančiu pasauliu Pirmosios dienos, savaitės, mėnesiai globotiniui buvo pilni iššūkių ir atradimų. Į pradinę mokyklą tuomet einančiam berniukui trūko savarankiškumo, gyvenimo supratimo. Jis bijojo vandens, stebėjosi iš kur pas karvę atsiranda pienas, pirmą kartą pamatė vištas, nelabai suprato, kaip užauga pomidorai ir agurkai. Ūkininkaujantiems Jolitai su vyru reikėjo daug įdirbio ir kantrybės supažindinant globotinį su supančiu pasauliu. „Atrodė lyg berniukas nieko nematęs, užaugęs nuo kasdienio pasaulio izoliuotoje aplinkoje. Pradžioje net bijojome jį į lauką išleisti, kad ko nors nenutiktų. Tačiau nuoširdumą ir dėkingumą globojamas berniukas dalindavo visiems su kaupu“, – pasakoja globėja. Dabar globotiniui penkiolika, jam patinka bokso treniruotės, vaikščioti į sporto salę, baseiną, lanko šaulių būrelį, savanoriauja Maltos ordino pagalbos tarnyboje. „Iki šiol išliko pavyzdingu vaiku, iš mokytojų nesulaukiu jokių priekaištų“, – teigia moteris. Vaikams lengviau adaptuotis padeda šuniukai Jolita jau daugiau nei pusantrų metų yra budinti globotoja. Šiuo metu šeimoje prižiūrimi 1,5 m. berniukas ir jo 7 m. sesė. Pasak moters, vaikams lengviau adaptuotis padeda ir įvairių veislių šuniukai – globėjai ne tik ūkininkauja, bet ir yra įkūrę šunų veislyną. „Rūpinimasis augintiniais vaikams lyg terapija, jiems lengviau priprasti prie naujos aplinkos. Šiuo metu šeimoje prižiūrima mergaitė taip susižavėjo šuniukais, sako, būsiu veterinare“, – šypsosi globėja. Neretai globėjų šeimą su lauktuvėmis aplanko ir suaugę Jolitos vaikai. Globotinis stengiasi sekti įvairių apdovanojimų laimėjusio sportuojančio sūnaus pėdomis. Be to, stengiasi lygiuotis į gražiai piešiančią Jolitos dukrą ir iš dailės pamokos grįžta su geriausiais pažymiais. Pernai su globėjais ir jų dukra berniukas atostogavo Madeiroje. Gavo neįkainojamos patirties Pasak Jolitos, tapti globėju labiausiai stabdo baimė, nes nežinai, ar tau pavyks, kaip reikės elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. „Patariu tiesiog būti drąsesniems. Priimdami vaiką į savo namus, jūs ne tik duosite jam meilę, šilumą, bet labai daug ir patys gausite“, – atvirauja globėja. Kartu su vyru įvairius mokymus baigusi globėja tikina, kad gavo neįkainojamos patirties, žinių, kurios padėjo ir padeda augti kaip žmogui ir kaip globėjui. Be to, ji savarankiškai domisi saviugda, psichologija, sveika gyvensena. „Mums patiems psichologiškai reikia pakrauti vidinę bateriją, kad galėtume daug savęs atiduoti vaikams. Turime kaskart save papildyti ir toliau važiuoti“, – sako globėja....
Spalio – gruodžio mėn. Kaune, Alytuje, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Vilniuje vyko Globos centrų vadovo pristatymo dirbtuvės, kuriose iš viso dalyvavo 82 globos centrų vadovai / veiklų koordinatoriai ir kiti globos centro specialistai. Dirbtuvių tikslas – supažindinti su kuriamu globos centrų komandų pagalbos įrankiu – Globos centrų vadovu, išsigryninti jo taikymo galimybes bei surinkti gerąsias patirtis ir pastebėjimus, siekiant aukščiausios kokybės darbo įrankio sukūrimo. Dirbtuvių metu dalyviai dirbo grupėse, diskutavo, ieškojo „už ir „prieš“ argumentų, dalinosi patirtimi ir teikė pastebėjimus, siekiant sukurti praktikoje naudojamą ir darbuotojų lūkesčius atitinkantį Globos centrų vadovą. Globos centrų darbuotojai ne tik aktyviai įsitraukė į procesą, bet ir dalijosi savo mintimis bei patirtimi, džiaugdamiesi galimybe naudotis naujuoju įrankiu. Vieno susitikimo metu nuskambėjo mintis: „Geras mokytojas net ir iš blogo vadovėlio gali daug išmokyti.“ Ši įžvalga leido suprasti, kad, nors metodinė priemonė yra nepaprastai svarbi, lygiai tiek pat reikšminga yra ir kolegos, mentoriaus, atsakomybė – padėti greičiau ir sklandžiau suprasti bei įvaldyti sistemą. , kuriose iš viso dalyvavo 82 globos centrų vadovai / veiklų koordinatoriai ir kiti globos centro specialistai. Dirbtuvių tikslas – supažindinti su kuriamu globos centrų komandų pagalbos įrankiu – Globos centrų vadovu, išsigryninti jo taikymo galimybes bei surinkti gerąsias patirtis ir pastebėjimus, siekiant aukščiausios kokybės darbo įrankio sukūrimo. Dirbtuvių metu dalyviai dirbo grupėse, diskutavo, ieškojo „už ir „prieš“ argumentų, dalinosi patirtimi ir teikė pastebėjimus, siekiant sukurti praktikoje naudojamą ir darbuotojų lūkesčius atitinkantį Globos centrų vadovą. Globos centrų darbuotojai ne tik aktyviai įsitraukė į procesą, bet ir dalijosi savo mintimis bei patirtimi, džiaugdamiesi galimybe naudotis naujuoju įrankiu. Vieno susitikimo metu nuskambėjo mintis: „Geras mokytojas net ir iš blogo vadovėlio gali daug išmokyti.“ Ši įžvalga leido suprasti, kad, nors metodinė priemonė yra nepaprastai svarbi, lygiai tiek pat reikšminga yra ir kolegos, mentoriaus, atsakomybė – padėti greičiau ir sklandžiau suprasti bei įvaldyti sistemą. ...
Dvi mergaites globoti apsisprendusi Erlandos šeima: išleidus sūnus, tuščias lizdas vėl pilnas
„Psichologai tą laiką, kai vaikai išskrenda iš namų ir pradeda savo gyvenimą, dažnai pavadina tuščio lizdo sindromu. Tuomet pradedi galvoti, kad nebėra jaunatviško klegesio, norisi kažkuo rūpintis, daugiau pilnatvės. Ir man taip nutiko. Taip išlydėjus sūnus į savarankišką gyvenimą, į mūsų namus atkeliavo dvi mergaitės“, – apie vaikų globos pradžią pasakoja Kaišiadorių rajone gyvenanti Erlanda Vitkauskienė. Prieš daugiau nei septynerius metus Erlanda su vyru Raimondu pradėjo globoti trejų ir penkerių metų seses. Šių metų gruodį jaunėlei bus vienuolika, o sausio pradžioje vyresnėlei sukaks trylika metų. Vitkauskų šeima sesutėms atvėrė namų duris ir širdis, tačiau kasdien Lietuvoje bent 6 vaikams reikalingi budintys globotojai arba globėjai. Artėjant didžiosioms metų šventėms vaikų globos centrus vienijantis tinklas „Vaikai yra vaikai“ ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pradeda iniciatyvą „Mano akims reikia Tavo akių“, kurios metu atkreipiamas dėmesys į globėjų laukiančius vyresnius vaikus ir kviečiama pasvarstyti apie jų globą. Sujaudino filmas apie globėjų laukiančius vaikus Jau daugelį metų šalia Žaslių, kur su vyru puoselėja natūrinį ūkį, gyvenanti pedagogė Erlanda pasakoja, kad pirmosios mintys apie globą aplankė 2015 m. Tuomet į mokyklą atvažiavo Kaišiadorių globos centro specialistė ir parodė trumpą bei jautrų filmą apie globėjų laukiančius vaikus. „Mano vaikai jau buvo palikę namus, studijavo ir gyveno Vilniuje. Aš pajaučiau viduje, kad noriu globoti. Pirmiausia, pasitariau su savimi, po to – su vyru. Pasikalbėjau su artimaisiais, draugais ir taip gimė pasirinkimo dėlionė. 2017 m. kartu su vyru nuėjome į globėjų mokymus Kaišiadoryse“, – pasakoja globėja. Po mokymų baigimo gavusi teigiamą išvadą dėl pasirengimo globai, Erlanda nelaukė nė minutės – jau kitą dieną nuvažiavo pas tą pačią Kaišiadorių globos centro specialistę, kuri lankėsi mokykloje. Išgirdusi apie galimybę globoti mergaites, dar kitą dieną Erlanda, gavusi vyro palaiminimą, važiavo į Vilnių, SOS vaikų kaimą. „Galvojau, koks bus tas susitikimas su mergaitėmis, ką aš joms pasakysiu, bet, atrodo, pavyko. Susitikime dalyvavo ir atvejo vadybininkė, mergaičių budinčios globotojos sutuoktinis. Buvo labai jautri akimirka, kai jaunesnioji piešdama sako, kad tėvelis žadėjo atvažiuoti, bet taip ir neatvažiavo ir jos skruostu nuriedėjo ašara. Man pačiai suspaudė širdį“, – prieš septynerius metus įvykusį pirmąjį susitikimą gerai prisimena Erlanda. Po pirmos pažinties su būsimomis globotinėmis Erlandai paskambino vaikų globos specialistė ir pasiūlė paruošti mergaičių svečiavimosi pas ją planą bei tęsti pažintį. Teko susipažinti ir su karvės „blynu“ Pasak globėjos, mergaičių adaptacija šeimoje buvo gana nesunki. Nors vyras kiek baiminosi, kaip mieste gyvenusios sesės prisitaikys prie kaimo. „Raimondas sako, jos gi gali į karvės „blyną“ įlipti, pradėti rankioti avių „rutuliukus“ ar įsidilginti. Sakau, įlips tai įlips. Bet viskas vyko natūraliai. Mergaitės buvo labai pozityviai nusiteikusios ir pasiruošusios gyventi šeimoje. Jautėsi gilus ir teigiamas vaikų psichologų įdirbis. Tik atvažiavus mažoji pakėlė rankas į viršų, kad vyras pakeltų ir nuneštų iki karvės ar arklio paglostyti. Jos iš karto mus priėmė, o po kokio mėnesio pradėjo vadinti mamyte ir tėveliu“, – emocingai pasakoja globėja. Erlanda prisipažįsta, kad pradžioje mergaičių emocinis ryšys buvo stipresnis su Raimondu, o, dabar, ankstyvoje paauglystėje, jos labiau draugauja su ja. „Mano vyro charakteris yra tipiškas, lietuviškas, jo nuomone, vaikams reikia mokėti šiek tiek ūkio darbų. Aš joms leidžiu daugiau pasirinkti, kas joms patinka. Kartais mūsų požiūris į auklėjimą, ką vaikas turi žinoti ar mokėti, su vyru išsiskiria. Tačiau kaip globėjas ir tėvas, Raimondas mergaitėms labai daug reiškia“, – neabejoja Erlanda. Mergaičių pomėgiai – nuo motociklų iki dainavimo Šiuo metu vyresnėlė yra šeštokė, lanko šokių būrelį, domisi motociklais, žino markes ir variklių arklio galias, o labiausiai nori į kadetų mokyklą. „Prieš metus ji man užsiminė, kad norėtų būti kare arba policininke. Dabar rimtai dėlioja pliusus ir minusus. Pavasarį bus atvirų durų diena Kauno kadetų licėjuje, tad ten planuojame nuvažiuoti“, – ateities planais dalijasi Erlanda. Jaunėlei labai patiko dziudo pamokos, bet Žasliuose nebeliko mokytojo. Tačiau ji toliau lanko dainorėlių kolektyvą, nes, pasak Erlandos, jos balsas turi daug potencialo. „Mergaitės savo klasėse vyriausios. Sulaukiau patarimo, kiek įmanoma ilgiau atidėti mokyklą, kad jos mokslams labiau subręstų. Man atrodo, kad pasiteisino. Šį patarimą duočiau ir kitiems globėjams“, – sako moteris. Ji pastebi, kad pedagogai ne visada supranta, kiek pažeisti, tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme yra globojami vaikai. Jie sureikšmina tuos dalykus, kurių nereikia sureikšminti ir praleidžia pro pirštus tuos, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį. Pasak Erlandos, pavyzdžiui, pirmus metus namuose naktį nuolat degė lempa, nes vaikai sapnuodavo košmarus ir per miegus rėkdavo. Jeigu tiki ir yra noras globoti – tik pirmyn Laisvalaikiu šeima mėgsta aplankyti įvairias Lietuvos vietas. Šį pavasarį keliavo ir į užsienį – atostogavo Bulgarijoje. „Kai mergaitės atėjo į šeimą, užsiminiau, kad norėčiau į Bulgariją ir tai tapo motyvacija visiems ten nuvažiuoti. Jos pirmą kartą skrido lėktuvu, buvo pilnos įspūdžių, ten mokėsi savarankiškumo. Visi puikiai praleidome laiką“, – pasakoja Erlanda. Biologiniai Vitkauskų sūnūs yra mergaičių krikštatėviai, kurie kartas nuo karto jas aplanko. „Jie į mergaites žiūri kaip į sparčiai augančius vaikus, kurie yra mūsų šeimos dalis. Kai pradėjome jas globoti buvo šiek tiek ir pavydo užuominų, nors jie jau buvo suaugę ir nebegyveno kartu. Atvažiuoja ir sako, ką, aš nebeturiu jau kambario. Sakau, sūnau, tu kartą per mėnesį atvažiuoji iš Vilniaus. Dabar čia mergaičių kambarys. Visiems norisi dėmesio, bet tai natūralu“, – šypsosi globėja. Erlanda atvira: „Pradėjusi globoti, įveikiau savo baimes ir tas tuščio lizdo sindromas, kaip jį bepavadinsi, man pasitarnavo – aš pratęsiau savo gyvenimo pilnatvę“. „Kai vaikai išskrenda, kažkuriuo metu pasijauti nepilnas. Mergaitės mano gyvenimą užpildė, suteikė daugiau prasmės. Ką pastebėjau, kad globodamas pats tobulėji, o vaikams juk suteiki šeimą. Nesame tobuli, bus daug iššūkių, bet jeigu tiki ir yra noras globoti, tai tik pirmyn“, – į svarstančius globoti kreipiasi Erlanda. Visą informaciją apie globą ir įvaikinimą surasite www.globoscentrai.lt, taip pat paskambinę į nemokamą Vaiko teisių liniją 8 800 10 800. ...
Įvykusi konferencija „Sėkmingos globos link. 2024" pritraukė 650 dalyvių!
Lapkričio 28-29 d., jau penktus metus iš eilės vyko metinė globos centrų konferencija „Sėkmingos globos link. 2024". Konferencija buvo organizuojama nuotoliniu būdu, joje šiais metais dalyvavo net 650 dalyvių! Konferenciją moderavo skirtingų sričių specialistai. Daugiausiai dėmesio buvo skirta paauglystės temai. Konferencijos metu vyko dvi diskusijos apie būsimų globėjų ir įtėvių mokymą bei vertinimą ir apie paauglystę. Visų dalyvių vardu dėkojame konferencijos lektoriams už svarbius, įdomius, įtraukiančius pranešimus, diskusijų dalyviams - už įsitraukimą, dalinimąsi, kalbėjimą aktualiomis temomis, konferencijos moderatoriams - už puikų renginio moderavimą, dėmesingumą ir taiklias įžvalgas. Konferencijos dalyviai konferenciją įvertino kaip turiningą, aktualią, įdomią ir naudingą. Konferencijos įrašus galite pasižiūrėti jums patogiu metu 1 DIENA https://youtube.com/live/peNUim-kreo?feature=share 2 DIENA https://youtube.com/live/TUq72BNG9kE?feature=share...
,,Vaikai yra vertingi ir saulei šviečiant, ir lietui lyjant" - taip skambėjo dalyvių atsiliepimai po lapkričio 26d. Kauno apskrityje vykusio vaikų globos srityje veikiančių specialistų, budinčių globotojų ir šeimynų dalyvių susitikimo, kurio metu: Pristatytas TBRI® metodas, padedantis kurti pasitikėjimu grįstus santykius ir ryšį su vaiku. Aptarti klausimai, aktualūs budintiems globotojams, šeimynoms ir vaikų globos srityje dirbantiems specialistams. Dalintasi gerąja patirtimi, kaip globojamiems vaikams suteikti kokybiškas paslaugas, kaip kurti terapinę aplinką šeimose. Diskutuota apie ilgai besitęsiančių laikinųjų globų priežastis ir sprendimo būdus, tarpinstitucinio bendradarbiavimo problemas ir pan. Akcentuota būtinybė stiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybių, globos centrų ir kitų partnerių siekiant, kad kiekvienas vaikas augtų saugioje ir rūpestingoje aplinkoje. Džiugu, kad susitikimas tapo galimybe ne tik dalintis iššūkiais, bet kartu ieškoti efektyvių sprendimų vaikų gerovės užtikrinimui....
Vilniaus rajono tarpinstituciniame susitikime pasiekti bendradarbiavimo susitarimai
Praėjusią savaitę vyko tarpinstitucinis susitikimas Vilniaus rajono savivaldybėje, kuriame buvo pasiekti bendradarbiavimo susitarimai, padėsiantys efektyviau siekti, kad kuo daugiau vaikų, patenkančių į globos sistemą, gyventų šeimos aplinkoje. Susitikime aptarti patiriami iššūkiai pritraukiant nuolatinius globėjus ir budinčius globotojus ypatingai vyresniems vaikams ir aptartos galimos priemonės, idėjos padėsiančios efektyviau pritraukti globėjus. Numatomi žingsniai: Didinti budinčių globotojų atlygį, ypatingai tiems, kurie renkasi globoti vyresnio amžiaus vaikus. Planuojama, kad ateinančių metų pradžioje rajone paslaugas pradės teikti pirmasis nuolatinis globotojas. Numatoma, kad rajono savivaldybėje komunikacijos specialistai gilins žinias ir specializuosis globos temoje. Tai bus didelė pagalba efektyviau ir patraukliau skleidžiant žinią apie globos temą bei siekiant pritraukti naujus globėjus. Numatoma viešinimą vykdyti kuo įvairesnėse rajono platformose (reklama autobusuose, mokyklų informaciniuose kanaluose, vietinių verslų įstaigose ir kt.) Taip pat: Nuo 2025 m. planuojama vystyti palydimosios globos paslaugas vyresniems jaunuoliams; Susitarta organizuoti tarpinstitucinį susitikimą kviečiant Vilniaus rajono mokyklos vadovus, vaiko teisių specialistus, socialinius darbuotojus aptariant komandinio darbo algoritmus operatyviai reaguojant į galimus vaiko teisių pažeidimus. Susitikime dalyvavo: Projekto komandos, Vilniaus rajono globos centrų, Vilniaus rajono savivaldybės atstovai, vaiko teisių specialistai. ...