Naujienos
Į Lietuvą po 10 metų sugrįžusi Vaičiulių šeima augina 6 vaikus: keturi iš jų – globotiniai
Su dviem biologiniais vaikais iš emigracijos grįžę Jolanta ir Gintaras Vaičiuliai šiuo metu globoja keturis vaikus. Visgi iš aplinkinių dėl to yra sulaukę ir kandžių replikų. „Ne kartą girdėjome įžūlius komentarus, kai sugrįžę su dvylikamečiu sūnumi ir kūdikėliu ant rankų laikui bėgant į globą priėmėme dar keturis vaikus. Mus sarkastiškai vadindavo verslininkais“, – prisimena globėja Jolanta Vaičiulienė. Tačiau šeimai buvo nė motais aplinkinių kalbos. Žinojo, jog elgiasi teisingai, nes taip jiems liepė širdis. Šeima dar Norvegijoje susilaukusi antrojo sūnaus po dešimties metų emigracijoje grįžo į gimtinę. Moteris užsirašė į globėjų kursus, mat jau seniai norėjo globoti vaiką. „Dar prieš vestuves buvau vyrui papasakojusi apie savo norą globoti vaikus. Sugrįžusi į Lietuvą ir baigusi kursus tapau budinti globotoja. Laikui bėgant į laikiną globą paėmėme vos trijų mėnesių mergaitę. Dabar ji – mūsų šeimos dalis, – pasakoja J. Vaičiulienė prieš globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ kartu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuojamą globos savaitę, kuri vyks nuo birželio 26 dienos. – Trims vaikams augant šeimoje, į globą priėmėme dar du globotinius – brolį ir sesę. Kai jie atkeliavo į mūsų šeimą, berniukui buvo 15, o mergaitei – 10 metų. Daug ką gąsdina paauglių paėmimas į globą, bet mūsų šeimos – tikrai ne. Neilgai trukus supratome, kad esame jau septynių asmenų šeima.“ Du biologinius ir tris globojamus vaikus auginanti šeima dabar į laikiną globą yra priėmusi ir šešiametį. Jis – vienmetis su dar Norvegijoje gimusiu Jolantos ir Gintaro sūnumi. Visgi iš pradžių globėja išgirsdavo ir neigiamų komentarų, neva viską daro tik dėl pinigų: „Žmonės turi įvairių nusistatymų. Išgirsdavome komentarų, kad vaikus globojame dėl gaunamų išmokų. Tuomet žmonių paklausdavau – o kodėl patys nesiryžtate globoti ir pasižiūrėti, koks tai verslas. Dabar į komentarus tiesiog nekreipiu dėmesio.“ ...
Ilgus metus pažinota mergaitė tapo nauja šeimos nare
„Danielą pažinojome dar nuo mažų dienų. Anksčiau ji mūsų namuose buvo svečias, dabar be jos neįsivaizduojame nė dienos. Ji mūsų šeimos dalis“, – pasakoja trylikametę paauglę globojantys Daiva ir Romas Varnos. Du biologinius sūnus auginanti šeima pripažįsta, kad mintis apie globą nebuvo svetima ilgą laiką. Tačiau sužinojus, kad gerai pažįstamai mergaitei reikalinga globa, sprendimui priimti pakako trijų dienų, rašoma globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ pranešime žiniasklaidai. Daiva ir Romas su Daniela susipažino dar tuomet, kai mergaitei buvo septyneri. Ji dažnai lankydavosi pas kaimynystėje gyvenančius dėdę ir tetą. Tų apsilankymų metu Daniela beveik visuomet užsukdavo ir į Daivos bei Romo namus, kur leisdavo laiką kartu su jaunesniuoju poros sūnumi. Danielai praradus tėtį, o mamai atsiradus sunkumų rūpintis dukra, mergaitė persikraustė pas dėdę ir tetą, pasakoja D. ir R. Varnos. „Su Danielos dėde ir teta esame pažįstami jau seniai. Žinojome, kad mergaitę jie globoja laikinai. Todėl globos terminui artėjant prie pabaigos susimąstėme. Mat buvo du keliai: ieškomi nauji globėjai arba Daniela persikelia gyventi į globos centrą. Kadangi mergaitę gerai pažinojome nuo mažens, greitai priėmėme sprendimą dėl globos. Mintis apie tai manęs neapleido tris dienas, o kai apie tai pagaliau pasakiau vyrui, jis sutiko akimirksniu“, – pasakoja D. Mažvilaitė-Varnienė. ranešus žinią Danielai, jai kilo gana netikėtas klausimas, prisimena globėja: „Pirmiausia mergaitė norėjo žinoti, kiek ilgai pas mus gyvens. Mat jai atrodė, kad tai – tik dar viena stotelė. Labai stengėmės parodyti, kad tai – ilgalaikiai namai. Pasiūlėme Danielai pačiai išsirinkti naujus baldus, kad ji galėtų susikurti sau patinkantį kambarį. Tai šiek tiek padėjo pralaužti ledus.“ Viskas, kas nauja, prilygsta taisyklėms Gyvenimas pasikeitė visai šeimai, ypač vaikams, sako Romas Varna: „Du sūnūs buvo įpratę būti dviese, tačiau atsikrausčius Danielai, į vaikinų draugiją įsijungė mergaitė. Vyresnysis sūnus studijuoja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, todėl su Daniela susitinka rečiau. Jaunesnysis yra Danielos bendraamžis, todėl dabar juokaujame, jog turime dvynukus, kuriuos skiria vos keli mėnesiai.“ Visgi, ko gero, daugiausiai pokyčių teko Danielai. Mat praleidusi naujuose namuose pirmąsias dienas Daniela įvertino, jog juose labai daug taisyklių, dėl kurių ji kartais nežino, kaip turėtų elgtis, prisimena globėjai. „Iš pradžių buvo labai keista, net nesupratome, apie kokias taisykles ji kalba. Tačiau išsikalbėjome ir išsiaiškinome, kad Daniela viską, kas jai yra nauja, vadina būtent taip. Net ir tokie prašymai, kaip pasikloti lovą rytais, susidėti kuprinę vakare ar tiesiog informuoti mus apie savo buvimo vietą, jai buvo naujos taisyklės, nes to ji anksčiau nebuvo prašoma, – pasakoja R. Varna. – Žinoma, buvo ir keletas sunkumų. Tačiau su Daniela lygiai taip pat kaip ir su sūnumis kalbėjomės apie viską: ką daryti galima, ko ne, kaip elgtis su pinigais, kodėl negalime leisti ir pirkti vaikams viską, ko jie užsimano. Pavyzdžiui, Daniela užsiminė, kad jai reikėtų naujesnio, geresnio kompiuterio. Mes su tuo sutikome su sąlyga, kad už dalį sumos ji pati išsimokės iš savo sutaupytų dienpinigių. Keldami tokias sąlygas visiems: tiek vaikinams, tiek Danielai, mokome juos ir finansinio raštingumo.“ Ryšys užsimezgė per kelias savaites Nors buvo neramu, kaip Danielai seksis apsiprasti naujuose namuose, prireikė vos dviejų savaičių, kad šeimos ryšys sustiprėtų. „Kai viską aptarėme ir išsiaiškinome, visiems tapo paprasčiau sutarti. Dabar pastebime, kad Daniela vis dažniau pati ateina papasakoti apie savo dieną, parašo net ir mielesnių, lengvesnių žinučių, pajuokauja. Gal tai ir atrodo smulkmenos, tačiau anksčiau tokių veiksmų net nesitikėjome. Be to, visi drauge net turime bendrą pomėgį – konstruojame modeliukus“, – apie glaudesnį ryšį su globotine pasakoja R. Varna. „Pastaruoju metu net ir mergaitės mokytoja minėjo, jog Daniela mokykloje atrodo daug ramesnė, atsipalaidavusi, laisviau bendrauja su kitais. Tokius komentarus priimame kaip paskatinimą ir toliau judėti ta pačia linkme – drąsinti Danielą būti savimi ir leisti jai jausti, kad yra šeimos dalis“, – priduria D. Mažvilaitė-Varnienė....
Dviejų vaikų mama, tapytoja R.Laučkienė tapo dar keturių vaikų globėja: „Viską pakeitė sapnas“
„Pirmąją globotinę aš nuolat sapnavau. Tai buvo ženklas iš aukščiau, negalėjau jo ignoruoti. Kai kurie į mane žiūrėjo kaip per padidinamąjį stiklą. Mat esu menininkė ir tarsi nesuprantu, ką darau“, – pasakoja šešių vaikų – dviejų biologinių ir keturių globojamų – mama globėja Renata Laučkienė. Panevėžietė, paėmusi į globą pirmąją mergaitę Kristiną, numojo ranka į aplinkinių nusistatymus, kadangi Renatai svarbiausia yra motiniška nuojauta. Todėl jos vedama savo šeimą papildė dar keliais globotiniais. „Mūsų pačių vaikai namus paliko būdami vos ketvirtokai. Sūnus ir dukra nuo pat pirmų klasių grojo smuikais. Jų gabumus pastebėjo mokytojai, vos ketvirtokus abu juos pakvietė mokytis Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Tai buvo didelis įvertinimas mūsų šeimai, tačiau tai reiškė, kad teks išsiskirti – vaikai, nors dar yra tik pradinukai, iš Panevėžio turės keltis į Vilnių. Dažnai lankiau savo mažuosius muzikantus sostinėje, tačiau grįžusi namo nerasdavau sau vietos, – pasakoja R.Laučkienė besiruošdama minėti globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ organizuojamą globos savaitę, kuri vyks nuo birželio 26 dienos. – Nėra ko slėpti, jaučiausi vieniša, namuose – tuščia. Todėl vieną dieną nusprendžiau apsilankyti Panevėžyje esančiuose vaikų globos namuose. Vaikai mane pakerėjo taip, kad net ėmiau juos sapnuoti.“ Pirmoji globotinė – iš sapno Anot moters, sapnuose ji būdavo tarp vaikų, o dažniausiai save matydavo ant rankų sūpuojant mergaitę: „Maniau, kad tai tik sapnas, tačiau vieną dieną globos namuose aš tiesiog negalėjau patikėti tuo, ką matau. Sutikau 4 metų mergaitę vardu Kristina. Ji buvo tarsi vaikelis iš mano sapnų. Darbuotojos mane įspėjo, kad mergaitė nėra lengvo būdo, tačiau man buvo nė motais. Žinojau, kad Kristina vyks namo su manimi.“ Kristinai atvykus į naujuosius namus, moters ir jos vyro gyvenimas pasikeitė. Šeima džiaugėsi ne tik pilnesniais namais, bet ir tuo, kad mergaitė greitai priprato prie naujos aplinkos. Visgi Renata su vyru turėjo atsakyti ir į nepatogius klausimus. „Mokykloje iš bendraklasių mergaitė sulaukdavo komentarų, kad mes nesame jos tikrieji tėvai. Todėl Kristina vieną dieną grįžusi po pamokų uždavė šį klausimą ir mums. Viena vertus, toks klausimas gali sutrikdyti, tačiau tokioje situacijoje svarbiausia – atvirumas. Juolab, aš puikiai supratau, kad Kristina labai gerai pamena dieną, kai ją pasiėmėme iš globos namų. Supratau ir tai, kad šį klausimą ji uždavė tam, kad išgirstų patvirtinimą, jog taip būna ir įsivaikinti yra normalu“, – pokalbį su pirmąja į šeimą iš globos namų atvykusia mergaite prisimena R.Laučkienė. Pirmąją mergaitę susapnavau, o paskui negalėjau nustoti galvoti apie globos įstaigose augančius vaikus, sako R.Laučkienė. Taip šeimą papildė dar trys mergaitės: Miglė, jos sesuo Gabija ir Gintarė. Pirmosios buvo dar visai mažytės, o Gintarė – paauglė. Visos jos buvo labai skirtingos, prisimena globėja: „Miglė ir Gabija buvo labai triukšmingos, itin aktyvios ir dažnai net sunkiai suvaldomos. Vyresnėlė – priešingai. Ji buvo užsidariusi, mažai kalbėjo, buvo sunku įskaityti jos emocijas, jausmus. Tačiau kalbėjimas, individualus priėjimas prie kiekvienos ir kantrybė padėjo susidraugauti.“ ...
Lietuvos ir Estijos vaikų globos srityje dirbančių darbuotojų susitikimas kaimyninėje Estijoje
Gegužės 18-19 dienomis, globos centrų darbuotojai, vaikų teisių tarnybos darbuotojai ir projekto komanda lankosi kaimyninėje Estijoje, kur vyksta abiejų šalių gerųjų patirčių pasidalinimas. Dalinamės akimirkomis iš kelionės. ...
Susitikimas tema „Vaiko teisių ir interesų užtikrinimas globojant ir įvaikinant vaikus“
Balandžio 25 d. vyko susitikimas tema „Vaiko teisių ir interesų užtikrinimas globojant ir įvaikinant vaikus“, kuris buvo skirtas aptarti Valstybės kontrolės ataskaitos rezultatus, susijusius su vaikų globos sistema. Susitikimo metu buvo pristatyta valstybinio audito ataskaitos svarbiausi aspektai, dalyviai raginti diskutuoti ir dalintis savo įžvalgomis ir pastebėjimais bei gerąja patirtimi. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė pristatė vaikų socialinės globos namuose ir bendruomeniniuose vaikų globos namuose globojamų vaikų situacijos apžvalgą Lietuvoje, pasidžiaugė rezultatais, ir akcentavo, kad šie metai yra paskutiniai - nuo 2024 m. Lietuvoje neturi likti didelių vaikų globos namų institucijų. Taip pat susitikimo metu pažymėta, kad: Kėdainių r. ir Skuodo r. savivaldybės uždarė vaikų globos namus ir panaikino licencijas teikti institucinę globą; Akmenės r. savivaldybės vaikų globos namai nebeteikia institucinės globos paslaugų, tačiau vis dar turi aktyvią licenciją; Ignalinos r., Marijampolės sav. ir Molėtų r. savivaldybėse esantys vaikų globos namai bus pertvarkyti į bendruomeninius vaikų globos namus; Jonavos r., Kalvarijos sav., Kelmės r., Kupiškio r., Radviliškio r., Šiaulių m., Šilalės r., Tauragės r., Vilkaviškio r. savivaldybės yra įsteigusios vienus bendruomeninius vaikų globos namus ir esant poreikiui planuotų steigti papildomai; Kauno m., Kauno r., Raseinių r., Šakių r. ir Visagino savivaldybės steigia arba artimiausiu metu steigs pirmuosius bendruomeninius vaikų globos namus. Alytaus r., Birštono sav., Druskininkų sav., Palangos m. sav., Rietavo sav. ir Širvintų r. savivaldybės neturi nei vaikų globos namų, nei bendruomeninių vaikų globos namų. Pirmoje susitikimo dalyje dalyviai klausėsi gerosios globos centrų patirties: kaip Panevėžio rajono savivaldybės globos centrui pavyko pritraukti ir parengti savivaldybės poreikį viršijantį budinčių globotojų skaičių; kaip Pasvalio rajono globos centrui pavyko pritraukti ir parengti budinčius globotojus, kurie gali prižiūrėti vaikus su negalia ir vyresnio amžiaus vaikus; pristatytos įžvalgos ir siūlymai, skatinantys pagalvoti kaip būtų galima užtikrinti savalaikį budinčių globotojų, globėjų ir įtėvių parengimą savivaldybėms sąveikaujant tarpusavyje; kaip Skuodo rajono globos centrui pavyko pabaigti vaikų globos institucijos egzistavimą; kokiais nuveiktais darbais džiaugiasi Pagėgių savivaldybė globos centras, kuriems pavyko išvengti institucinės globos, surandant globėjų norinčių ir galinčių globoti vaikų globos namuose gyvenusius vaikus. pasidalinta globos centro paslaugų vertinimo nauda, siekiant užtikrinti kokybiškas paslaugas; kaip Ukmergės rajono savivaldybės globos centras glaudžiai bendradarbiaudamas su Ukmergės rajono savivaldybe išsprendžia svarbius, su globos centro veikla susijusius klausimus. Antroje renginio dalyje darbas vyko grupėse, kiekviena savivaldybė buvo skatinta pagalvoti ir išskirti prioritetines sritis, kurias planuotų tobulinti per ateinančius metus. Dar vėliau kiekvienos savivaldybės grupės atstovai buvo skatinami jungtis į regioninę grupę ir kartu sutarti dėl strategiškai svarbių klausimų, kuriuos galėtų išspręsti bendradarbiaudami ir sąveikaudami vieni su kitais. Tiek atskiros savivaldybės, tiek regionai darbo grupėse metu, atrado ne vieną taisytiną ir tobulintiną klausimą, sutarė dėl bendrų tikslų, veiklų ar renginių. ...
Vaiko globa: ką svarbu žinoti 2023 metais?
Nuo 2023 metų pradžios, dėl padidinto bazinės socialinės išmokos dydžio, padidėjo globos (rūpybos) išmoka globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams. Išmokos dydis priklauso nuo vaiko amžiaus ir poreikių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokia valstybės pagalba gali pasinaudoti žmonės, pasiryžę svarbiai misijai, – suteikę namų šilumą be tėvų globos likusiems vaikams. „Dėl įvairių priežasčių tėvų globos netekusiems vaikams būtinai reikalinga šeimos aplinka. Jie ne tik turi teisę augti saugioje ir draugiškoje šeimos aplinkoje, bet ir būti materialiai aprūpinti. Tikimės, kad parama globojamiems vaikams prisidės prie jų gyvenimo sąlygų gerinimo. Norėtųsi, kad kuo daugiau šeimų taptų globėjais“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Nuo šių metų pradžios, padidinus bazinės socialinės išmokos dydį nuo 46 iki 49 eurų, padidėjo visų išmokų vaikams, taip pat ir globos (rūpybos) išmokos dydžiai. Vaikams iki 6 metų skiriama 255 eurų globos (rūpybos) išmoka per mėnesį (palyginti su praeitais metais, ji padidėjo 16 eurų), vaikams nuo 6 iki 12 metų – 294 eurų (padidėjo 18 eurų), vaikams nuo 12 iki 18 metų, vaikams su negalia, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, ir buvusiems globotiniams (rūpintiniams) iki 24 metų, kurie mokosi ar studijuoja, – 318,5 eurų (padidėjo 19,5 eurų). Kai vaikas yra globojamas šeimoje, šeimynoje ar globos centre (pas budintį globotoją), tuomet vaiko globai (rūpybai) užtikrinti kas mėnesį mokamas 196 eurų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas. Jis šiais metais padidėjo 12 eurų. Kitaip nei globos (rūpybos) išmoka, tikslinis priedas yra skirtas būtent vaiko globėjui (rūpintojui). Išmoka mokama tol, kol pasibaigia vaiko globa (rūpyba) dėl pilnametystės, emancipacijos (nepilnamečių pripažinimo veiksniais) ar santuokos sudarymo. Tačiau išmokos tikslinio priedo mokėjimas buvusiam globėjui (rūpintojui) yra tęsiamas tuo atveju, kai, pasibaigus vaiko globai, buvęs globotinis lieka gyventi pas buvusį globėją, yra jo išlaikomas ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki buvusiam globotiniui sukaks 23 metai. Planuojama, kad globos (rūpybos) išmoką šiemet gaus apie 7,8 tūkst. vaikų, globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą – apie 5,7 tūkst. globėjų (rūpintojų). Taip pat šiemet 225 eurais padidėjo ir vienkartinė išmoka savarankiško gyvenimo pradžiai. Kai globojamas vaikas sulaukia pilnametystės arba kai globa (rūpyba) pasibaigia dėl jo emancipacijos, taip pat kai susituokia, tuomet jam skiriama 3675 eurų dydžio vienkartinė išmoka įsikurti. Ši išmoka gali būti panaudota: būstui ar žemės sklypui pirkti, paskolai už būstą, taip pat būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams, būsto remontui ar rekonstrukcijai, baldams, buitinei, vaizdo ir garso technikai, namų apyvokos reikmenims, asmeniniam kompiuteriui, mobiliojo ryšio telefonui įsigyti. Taip pat studijoms ir neformaliajam švietimui apmokėti, mokymosi ir darbo priemonėms įsigyti, mokamų sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų išlaidoms kompensuoti, automobiliui, mopedui, motociklui, dviračiui ar paspirtukui įsigyti. Vienkartinė išmoka įsikurti buvusiam globotiniui skiriama iki jam sukanka 25 metai ir turi būti panaudota per 24 mėnesius nuo jos paskyrimo. Nuo šių metų taip pat padidėjo ir vaiko laikinosios priežiūros išmoka – jos dydis siekia 294 eurus per mėnesį už vieną vaiką, bet konkretus sumos dydis priklauso nuo to, kiek ilgai vaikas prižiūrimas. Ši išmoka mokama tais atvejais, kai vaikui nustatomas apsaugos poreikis ir jis laikinai prižiūrimas ar apgyvendinamas pas giminaičius ar kitus emociškai su vaiku susijusius asmenis. Vaiko globėjams (rūpintojams) ar globojamiems vaikams taip pat gali priklausyti ir kitos socialinės išmokos, susijusios su vaiko gimimu ar jo priežiūra: motinystės išmoka, vaiko priežiūros išmoka, vienkartinė išmoka vaikui, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. Išmoka vaikui (vaiko pinigai) mokami kiekvienam vaikui ir papildomai skiriama išmoka vaikui, kuri mokama, jeigu vaikas turi negalią, taip pat jeigu šeima yra gausi arba nepasiturinti. Daugiau skaitykite - https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/vaiko-globa-ka-svarbu-zinoti-2023-metais ...
Leidinys "Vaikai yra vaikai" pristatyto įkvepiančias globos centrų ir globos istorijas, papildytas globėjų, budinčių globotojų šeimų nuotraukomis, citatomis, savivaldybės globos statistika. Nuoroda į leidinį ČIA...
Sunku suvokti, kaip vaikai gali atsidurti globos namuose Kristina prisipažįsta, kad apie vaikų globą susimąstydavo nuo vaikystės. Jos krikšto tėvų šeimoje kartu su biologiniais vaikais buvo ir globotinė. „Mergaitė augo globos namuose, bet per šventes ir savaitgaliais atvykdavo pas krikšto tėvus. Ji buvo dvejais metais jaunesnė ir man buvo nesuvokiama, kaip vaikas gali gyventi be tėvų. Nuo pat vaikystės man tai labai įstrigo atmintyje ir širdyje. Visada sakiau, kad jeigu turėsiu galimybę, tikrai globosiu ar įsivaikinsiu vaiką“, – pasakoja Kristina. Susilaukus dviejų sūnų, šeimai kirbėjo mintis priimti globotinę. Kartu su vyru nusprendė, jeigu trečiasis gims sūnus, tai bus ženklas pradėti lankyti globėjų kursus ir pakviesti į šeimą mergaitę. Praėjus pusmečiui po kursų baigimo, šeima sulaukė skambučio iš Raseinių. „Nuvažiavome, susipažinome ir sužinojome, kad mūsų trimetė globotinė turi vyresnę sesę. Saugant jų ryšį mes įsipareigojome per šventes ar savaitgaliais priimti ją pas mus pasisvečiuoti“, – pasakoja globėja. Šeima kas antrą savaitgalį lankydavo mažąją globotinę, su kuria ryšys vis tvirtėjo. Antrojo susitikimo metu prie Kristinos priėjo vyresnėlė sesuo: „Paaugliško amžiaus mergaitė pasirodė labai rami, nedrąsi. Po to susipažinimo, grįžtant iš globos namų, mano vyras sako: „Žinai, mes negalime išskirti sesių.“ Tai buvo lemiamas žodis. Kitą kartą atvažiavome ir pasakėme, kad mes globosime jas abi. Tiek man, tiek vyrui buvo sunku suvokti, kaip vaikai gali atsidurti globos namuose. Globotinei skirtame kambaryje greitai viengulę pakeitė dvigulė lova, atsirado didesnė spinta, o netrukus kambaryje apsigyveno ir abi mergaitės.“ Sunkiausia – darbas su savimi Su biologiniais vaikais visą laiką buvo kalbama, kad šeimoje atsiras maža mergaitė, bet jie nesitikėjo, kad kartu atvyks ir beveik jų bendraamžė. „Atvažiavusi vyresnėlė pasijuto lyg būtų mano dešinioji ranka. Būdavo, ir berniukus pavaikydavo. Mano vyriausiasis iki šiol kartais būna „pasišiaušęs“. Kai turi bendrą tikslą, jie tikrai labai gerai sutaria ir draugauja. Bet kai to tikslo nėra, būna visko“ – šypsosi Kristina. Su vyresnėle šeima turėjo daug iššūkių, nes ji buvo uždara, o kai po truputį atsivėrė, pradėjo lįsti įvairūs skauduliai, prisiminimai. Kristina atvira – buvo visko: ir melavimų, ir išsisukinėjimų, teko ir kontrolės imtis, ir elementarius higienos įpročius ugdyti. „Vaikas iš kitos aplinkos ateina ir apverčia tavo gyvenimą aukštyn kojom. Tu turi labai daug dirbti su savimi, nes tas vaikas tave ir erzina šimtą kartų labiau negu taviškiai. Ir tu pastebi jo klaidas labiau negu savo vaikų. Ir parsivežus vaiką, jo neįsimyli iš pirmo žvilgsnio ar per savaitę. Visgi turbūt sunkiausia – darbas su savimi. Ne su vaiku, ne su kažkuo, bet su savimi. Labai gerai, kad mes puikiai sutariame su vyru, galbūt todėl buvo lengviau“, – prisipažįsta Kristina. Pasak globėjos, kai praeina metai ir daugiau, viskas susidėlioja į savo vietas ir atrodo, kad taip buvo visada. Būtinai reikia skirti laiko sau Šeima stengiasi keliauti ar kitokiu būdu bendrai leisti laisvalaikį, kad vaikai pajustų tikrąją šeimą – visi turi tas pačias pareigas, atsakomybes, visiems vaikams tos pačios taisyklės. Tiesa, keliaudami susiduria su nemenkais apgyvendinimo iššūkiais – reikia nuomotis bent du kambarius. Bet tai nestabdo jų kelionių – šeima jau spėjo apsilankyti Druskininkuose, Palangoje, paviešėti Karklėje. Kartą per mėnesį visi vyksta į kino teatrą. Yra ir tėvams skirtas laikas, kai bent du kartus per metus Kristina su vyru palieka visus vaikus močiutėms ir keliauja pabūti dviese. „Dabar mano didysis pabėgimas nuo visko yra mūsų bendruomenės teatras. Kartą per savaitę repetuojame. Pusantros valandos yra fantastiškas laikas. Važiuojame ir į kitus kaimus ir gyvenvietes – buvo net 20 spektaklių per keturis mėnesius. Jeigu nebūtų galimybės turėti pomėgį, būtų labai sunku psichologiškai. Būtinai reikia skirti laiko sau, tuomet ir šeima bus laimingesnė“, – neabejoja Kristina. Ji įsitikinusi, kad žmogus viduje turi būti tikrai labai tvirtai apsisprendęs globoti ir daryti tai iš visos širdies. „Svarstantiems globoti palinkėčiau rasti savyje misiją ir įvykdyti ją. Ir dar turėti stiprų psichologinį stuburą, nes tikrai būna įvairių situacijų. Žinoma, ir didžiulę meilę širdyje“, – sako Kristina....