Vaikų verbavimas: 7 filmukų ciklas padės atpažinti manipuliaciją ir žinoti, kaip reaguoti

Vaikų verbavimas: 7 filmukų ciklas padės atpažinti manipuliaciją ir žinoti, kaip reaguoti

Vaiko teisių gynėjai parengė septynių filmukų ciklą, skirtą vaikų verbavimo prevencijai. Filmukuose į pavojų žvelgiama per psichologinę prizmę – aiškinamasi, kokie vaiko emociniai ir socialiniai poreikiai gali būti išnaudojami, kaip kuriamas pasitikėjimas ir kodėl vaikas kartais pats nesupranta, kad tapo manipuliacijos dalimi. Informacinius filmukus žiūrėkite Vaiko teisių TV.

Verbavimo rizika nėra vaiko charakterio ar auklėjimo šeimoje klausimas. Verbuotojai gali pasinaudoti labai natūraliais paauglystės poreikiais – priklausyti, būti pripažintam, turėti savo pinigų, jaustis savarankiškam.

„Kalbėdami apie vaikų verbavimą, turime klausti, kaip galime padėti vaikui atpažinti situacijas, kuriose jo pasitikėjimu ar natūraliu noru būti priimtam gali būti pasinaudota. Vaikui nereikia užaugti bijančiam žmonių. Jam reikia žinoti, kad gali sustoti, suabejoti, pasitarti ir, svarbiausia, kad suklydęs jis vis tiek turės į ką kreiptis pagalbos. Todėl mūsų užduotis – kurti aplinką, kurioje vaikas žinotų: net ir susidūręs su sudėtinga situacija, sulauks pagalbos“, – pastebi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

„Rusijos tarnybos, taip pat su jomis susiję tarpininkai, vis aktyviau ieško žmonių, kuriuos galėtų panaudoti prieš Lietuvą ir kitas Vakarų valstybes. Deja, tarp taikinių atsiranda ir vaikai bei paaugliai. Svarbiausia, ką turime labai aiškiai pasakyti: vaikai tokiose situacijose yra aukos. Jie, pirmiausia, yra taikinys. Vaikus bandoma paveikti dėmesiu, tariamu pasitikėjimu, pinigais, o vėliau – baime, gėda, šantažu ir grasinimais. Todėl itin svarbi informacija, padedanti vaikams laiku suprasti, kad jais bandoma pasinaudoti ir dar svarbiau vaikams reikia žinoti, kaip tokiose situacijose elgtis“ - pažymi NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas.

Septynių filmukų serijoje kartu su vaiko teisių gynėjais įžvalgomis dalijasi Lietuvos policijos, Paramos vaikams centro, „Vaikų linijos“, Valstybės saugumo departamento, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto ir kitų sričių ekspertai.

Pašnekovai atsakė į klausimus, kodėl vaikai tampa verbuotojų taikiniu, kaip sumažinti verbavimo riziką, kokį apsauginį vaidmenį gali turėti prasminga veikla ir saugi aplinka, kodėl vaikai užmezga kontaktą su nepažįstamais žmonėmis ir kodėl kartais nutyli apie patiriamą manipuliaciją. Taip pat aptariama, kaip elgtis tėvams, įtarusiems, kad jų vaikas gali būti verbuojamas, ir kokios pagalbos vaikui gali reikėti jau pašalinus pavojų.

Vaiko teisių gynėjai primena, kad susidūrus su galimu verbavimu pirmiausia reikėtų vaiką išklausyti, padėkoti už pasitikėjimą ir vengti kaltinimų. Jei kyla įtarimų dėl verbavimo, verta išsaugoti susijusią informaciją ir kreiptis pagalbos. Kilus realiai grėsmei, reikėtų skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112, o dėl galimo verbavimo į priešišką veiklą galima pranešti Valstybės saugumo departamentui telefonu +370 700 70 007 arba el. paštu pranesk@vsd.lt.

Pagalba vaikui gali būti reikalinga ir pavojui jau praėjus. Po tokios patirties vaikas gali jausti baimę, gėdą, nerimą, abejoti savimi ir savo sprendimais. Jei vaikas tampa uždaresnis, sunkiau miega, vengia bendravimo ar nuolat grįžta prie išgyventos situacijos, verta kreiptis profesionalios pagalbos. Konsultacijos galima kreiptis ir į Vaiko teisių liniją telefonu 0 800 10 800. Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.