Karininkų šeima pasiryžo globoti paauglę: globa neprasideda nuo įsimylėjimo fazės

„Globa neprasideda nuo įsimylėjimo fazės, kaip būna santykiuose. Negali taip būti, kad „o, koks gražus vaikutis“ ir aš dėl to jį dabar globosiu bei rūpinsiuosi. Iš tiesų, tai dalykiškas santykis su globotiniu. Tu pasiimi vaiką, kad suteiktum jam namus ir šeimą, o po to jau santykis auga. Žinoma, tam reikia įdėti daug pastangų ir darbo“, – sako Vilniuje gyvenantis karininkas Linas, kartu su žmona Evalda laukiantys trijų globotinių.

Likus savaitei iki birželio 27–liepos 3-ąją vyksiančių vaikų globos savaitės renginių ir liepos 3-ąją minimos Globėjų dienos, 66 globos centrus visoje Lietuvoje vienijantis tinklas „Vaikai yra vaikai“ dalijasi asmeniškomis globėjų ir jų globotinių istorijomis. Tūkstančiai vaikų jau auga pas globėjus, tačiau apie 1 350 vis dar gyvena globos institucijose ir laukia, kol bus priimti į šeimą.

Evalda jau pažinojo ir būsimos globotinės mamą, su kuria susipažino tortų kepimo kursuose, tačiau nė nenutuokė, kaip likimo vingiai vėliau susijungs. 2013 m. Evalda gavo feisbuko žinutę, kurioje 13-metė mergaitė prašė pagalbos, nes jos mama geria.

Būsima globotinė dar kūdikystėje buvo atimta iš mamos, gyveno su močiute. Močiutei sunkiai susirgus mergaitė buvo grąžinta mamai, kuri vėl prisiminė bloguosius savo įpročius, tad mergaitės globa buvo priskirta močiutės seseriai.

Prieš mokslo metus, vieno iš susirašinėjimų metu, Evalda paklausė Dovydės, gal trūksta reikmenų mokyklai. Tuomet gavo žinutę, kad globa močiutės seseriai bus nutraukta ir jai teks keliauti į globos namus. Tuomet ir atėjo didysis šeimos apsisprendimas.

Iš pradžių Linas dvejojo dėl buities aplinkybių – buvo nebaigtos namo statybos, per mažas automobilis. Be to, namuose jau buvo vienas augantis paauglys, kurio paauglystė buvo ne pati lengviausia. Tačiau išsikalbėjus, pasvėrus visus už ir prieš, buvo nutarta pasiryžti globai. Globos dokumentai buvo sutvarkyti pagreitinta tvarka, nes reikėjo skubiai surasti globotinei namus.

Globėjai sako, kad vaiką reikia priimti tokį, koks jis yra, nebandant jo pakeisti. Tam reikia daug palaikymo, kantrybės ir darbo. Nors Evaldas ir Lina kiekvienam vaikui skiria asmeninio dėmesio ir laiko, tačiau prisipažįsta, kad po globotinės atsiradimo lengva nebuvo. Ypač Linui.

„Man reikėjo ugdyti kito priėmimo įgūdžius. Gal moterims tai natūraliau pavyksta, tačiau man reikėjo daugiau laiko nei Evaldai. Su vyriausiuoju sūnumi augome kaip tėvai, o su globotine augome kaip globėjai. Buvo ir lengvų, ir sunkių pamokų. Kaip aš juokauju, kiekvienai daržovei savas metas užaugti, tad man reikėjo kantrybės ir laiko savo viduje užaugti kaip globėjui“, – sako Linas.