Paauglius globojanti jauna šeima: kai pavadina tėčiu ar mama, labai paliečia širdį

Apsispręsti reikėjo greitai

Jaunųjų globėjų drąsa bei pasiryžimu negalima nesižavėti. Mirus Aido globėjai, prieš šešerius metus savarankišką gyvenimą pradėjęs vaikinas kartu su sutuoktine Edita turėjo greitai apsispręsti, ar kurti šeimyną ir pradėti globoti be globėjos likusius vaikus.

„Labai gaila buvo vaikų, kurių keliai galėjo pasisukti įvairiai. Su kai kuriais iš jų susipažinau, kai gyvenau šeimynoje, su kitais – kai pradėjau gyventi atskirai ir aplankydavau globėją per šventes. Editai sakau: bandom“, – prisimena Aidas.

Editos įkalbinėti nereikėjo: „Studijavau ikimokyklinę pedagogiką, domiuosi vaikų psichologija, turiu patirties bendraujant su vaikais, tad sutikau iš karto. Taip ir „įšokome į važiuojantį traukinį“. Apsigyvenome tame pačiame name, kuriame gyveno buvusi globėja, tad globotiniams niekur nereikėjo kraustytis. Pasiryžome perimti visą veiklą.“

Globėjo veikla keičia ir augina

Globėjai džiaugiasi, kad iš artimiausios aplinkos sulaukė didžiulio palaikymo ir paramos.

„Su globotiniais apsigyvenome šventinio laikotarpio pradžioje, tad draugai sunešė kalnus dovanų, taip pat atvažiuoja į svečius. Mano teta retkarčiais atvyksta prižiūrėti globotinius, jeigu mums reikia kur nors išvažiuoti. Mūsų globos koordinatorė tapo beveik šeimos nare, kuriai susitikimo metu rodome augančių vaikų nuotraukas, ji pataria, kaip elgtis krizinių situacijų metu, konsultuoja mus įvairiais iškilusiais klausimais“, – pasakoja Edita.

„Nors paauglių amžius panašus, tačiau problemos būna skirtingos, neretai pasireiškia vaikų trauminės patirtys, o tai paauglystės maištingumui dar prideda savotiško prieskonio. Svarbiausia nepamiršti, kad esi suaugęs ir nereaguoti kaip vaikui. Pradžioje nuolat reikėjo sau priminti, kad reikia palaukti, vaiką išklausyti. Kuo toliau, tuo labiau mokaisi“, – savo patirtimi dalijasi Aidas.

Edita šypsosi, kad Aidas pradžioje reaguodavo kaip degtukas, lengvai įsiplieksdavo. „Teko mokytis išlikti kantriam. Dabar jis net ramesnis nei aš. Globėjo veikla mus labai keičia ir augina kaip asmenybes“, – neabejoja globėja.

„Mūsų jaunas amžius turi daugiau privalumų nei trūkumų. Paauglystė turbūt žavingiausias laikotarpis. Dar visai neseniai patys buvome paaugliai, žinome, kas jiems įdomu, turime supratimą, kaip prie jų prieiti, esame tolerantiški. Pradžioje galvojome, kad jiems būsime geri draugai, bet supratome, kad vaikams būtinas autoritetas. Tad stengiamės rodyti tinkamą pavyzdį, kurti pagarbų ryšį, vienas kito supratimą, mums nesinori nei pyktis, nei moralizuoti. Mes vaikams sakome, kad norime jiems padėti užaugti gerais žmonėmis“, – pasakoja Edita.

Didžiausias džiaugsmas – vaiko pokytis

Edita šypsosi, kad jos kasdienybė neretai primena chaosą. „Atrodo lyg kasdien skrendi, plauki, čiuoži, o vakare galvoji, ką aš čia nuveikiau. Patys nepastebėjome, kaip praskriejo dveji metai“, – juokiasi globėja.

Globos pradžioje buvo sunku suprasti, kokias porcijas ruošti, kiek reikės bulvių kugeliui ar kefyro šaltibarščiams, bet pamažu visko išmokstama.

Globėjai nemažai laiko skiria bendram šeimos laikui – kartu žiūri filmus, užsiima veikla sode, o šiltuoju metų laiku kuria tradiciją autobusiuku keliauti po Lietuvą.