Greitai vaikams nebeteks gyventi institucijose

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai aktyviai dalyvauja projekto „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ komandos organizuojamuose susitikimuose su vaiko gerovės srityje dirbančiais specialistais, kurių metu siekiama susipažinti su apskrityje veikiančių globos centrų vykdoma veikla, aptarti kylančius sunkumus, pasidalinti gerąja patirtimi ir numatyti ateities planus. „Susitikimų metu galime pasidžiaugti sklandžiu bendradarbiavimu ir susikalbėjimu tarp institucijų siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus. Esu patenkinta tuo, ką matau ir girdžiu šiandien Šilutėje, ir ką girdėjau besilankydama kituose miestuose. Tokie susitikimai yra puiki galimybė pasidalinti įžvalgomis apie iškylančius sunkumus, mėginti surasti jiems tinkamiausius sprendimo būdus“, – teigia Rima Butkienė, atliekanti Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos funkcijas. Pasak R. Butkienės, bendras visų institucijų tikslas – tėvų netekusio vaiko apgyvendinimas ne instituciniuose globos namuose, o šeimai artimoje aplinkoje. Tuo tarpu vaiko teisių apsaugos skyrių šios dienos prioritetas – aplankyti visus globojamus vaikus ir užtikrinti jų gerovę. Dėl to yra itin svarbu su kitų institucijų atstovais bendrauti konstruktyviai, išanalizuoti konkrečius atvejus, klausti patarimų bei drąsiai išsakyti iššūkius, su kuriais susiduriama. Globos centrų tikslai ir uždaviniai Atkreiptinas dėmesys, jog 2020 metų balandį baigsis pirmasis pertvarkos projekto etapas, kurio tikslas – sukurti pertvarkai reikalingas sąlygas ir didinti paslaugų prieinamumą. Tai reiškia, kad vaikams nebeteks gyventi instituciniuose globos namuose, vaikai gyvens bendruomenėje ar šeimose ir aplankytos savivaldybės baiginėja įgyvendinti šį itin reikšmingą Lietuvai etapą. Minėto projekto vadovė Rugilė Ladauskienė kelia uždavinius globos centrams. „Dabar mes esame tie žmonės, kurie turime pasirūpinti, kad nei vienas vaikas jau nebepatektų į instituciją, kad niekam nebekiltų klausimas, kur vaikui geriau gyventi – institucijoje ar šeimoje, kad vaiko globa ir įvaikinimas savivaldybėse būtų aukščiausias žmogiškumo įrodymas, o visi globėjai ir įvaikintojai kartu su visais savo šeimos nariais gautų aukščiausios kokybės paslaugas, nuolatinį rūpestį ir pagalbą, ir tai turėtų būti neatsitiktiniai dalykai, o kasdieniai, prieinami, pasiekiami“, – tvirtina R. Ladauskienė. Globos centrai turi prisiimti kelis pamatinius tikslus: suplanuotas, pamatuojamas rezultatais, pritaikytas konkrečiai savivaldybei viešinimas, keičiant gyventojų nuostatas, plėtojant pagalbą ir rūpestį savo kaimynu, nepertraukiama budinčių globotojų, nuolatinių globėjų bei įtėvių paieška ir rengimas, kiekvienam globojančiam ar įvaikinusiam asmeniui kokybiškos, nuoširdžios paslaugos ir pagalba šiandien bei nuolatos, kolegiškas darbas tarp institucijų vardan šeimų, kurios įgyvendina žmogiškumą – augina žmones, kuriuos valstybė jiems patikėjo. Globos centrų darbuotojams būtina peržiūrėti likusius vaikus globos namuose ir surasti jiems namus, šeimas“, – sako R. Ladauskienė. Globos centrų įveiklinimo projektas Projekto veiklos ekspertas Dainius Miežys pabrėžia, kad regione esant daugiau budinčių globėjų, tampa lengviau suteikti globėjams kartais itin reikalingą atokvėpio paslaugą. Anot jo, kiekviename rajone turėtų būti nors po du laisvus budinčius globotojus, iš kurių bent vienas galėtų priimti vaiką bet kuriuo paros metu. Rajonų globos centrams, kuriuose nėra sudarytų tokių sąlygų, „SOS vaikų kaimai“ siūlo sudaryti bendradarbiavimo sutartis, kadangi turi laisvų budinčių globotojų. Institucinės vaikų globos pertvarkos etapui einant į pabaigą, prasidėjo globos centrų įveiklinimo projektas. Siekiama kelti visos Lietuvos globos centrų paslaugų kokybę ir prieinamumą, užtikrinti vienodai aukštą paslaugų standartą, todėl susitikimuose intensyviai diskutuojama apie projekto vykdymo eigą, teikiamą pagalbą globotojams ir jų prižiūrimiems vaikams, įtėviams ir jų įvaikiams, globėjams ir globojamiems vaikams, globotojų, globėjų ir įtėvių šeimų nariams, ieškoma sprendimų vaikų globos klausimais. Susitikimai jau įvyko Klaipėdoje, Palangoje, Šilutėje, Kretingoje. Juose be Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų dalyvauja minėto projekto vadovė R. Ladauskienė, projekto veiklų ekspertai – D. Matulevičiūtė ir D Miežys, savivaldybių administracijų atstovai, Pertvarkos procesų regioninio lygmens ekspertės Marijona Janavičienė ir Živilė Jurgutienė, GIMK atestuoti asmenys, globos centrų darbuotojai, socialinių paslaugų centrų darbuotojai, socialinės darbuotojos (globos koordinatorės) ir kiti specialistai. Globos centras – tai socialinių paslaugų įstaiga, kuri teikia ir organizuoja paslaugas ir pagalbą: globojamiems, įvaikintiems vaikams, budinčių globotojų prižiūrimiems vaikams, budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams) – susijusiems ir nesusijusiems giminystės ryšiais, įtėviams, budinčių globotojų, globėjų ir įtėvių šeimų nariams, šeimynų dalyviams, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojams. Šiuo metu Lietuvoje yra 66 globos centrai. Kiekvienoje savivaldybėje yra vienas globos centras. Skirtingai nuo kitų, Vilniaus miesto savivaldybėje paslaugas teikia penki globos centrai, Vilniaus rajono savivaldybėje du globos centrai, Šiaulių miesto savivaldybėje – du globos centrai (vienas iš jų teikia paslaugas tik budintiems globotojams). Organizacijos, vykdančios panašią veiklą į dabartinių globos centrų, pradėjo steigtis prieš kelis metus, tačiau globos centro institutas atsirado 2018 m., kada buvo patvirtinta teisės aktu https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/b2b626f4fd5c11e796a2c6c63add27e9?jfwid=j9ohh56eu Nuo 2019 m. globos centrai pradėjo dirbti pilnomis darbuotojų komandomis.